Neįprasta mumija, praminta Paslaptingąja dama, greičiausiai priklauso senovės Egipto miesto Tėbų (dabartinio Luksoro) gyventojai, kuri gyveno maždaug I a. pr. m. e., o jos mumija rasta užplombuota vyriškos lyties šventiko sarkofage. Neseniai pirmą kartą atidarę sarkofagą, Varšuvos mumijų projekto mokslininkai apstulbo jame išvydę nežinomos moters palaikus. Tyrėjai ėmė ieškoti paaiškinimo, kodėl egiptietė buvo palaidota svetimame karste.
2021 metų balandį mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad, atlikus Paslaptingosios damos kompiuterinės tomografijos tyrimą, jos gimdoje rasta vaisiaus liekanų. Vadinasi, Paslaptingoji dama – pirmoji pasaulyje žinoma nėščia mumija.
Tyrėjai nustatė, kad moteris mirė maždaug 28 nėštumo savaitę. Šių metų sausį publikuotame lenkų mokslininkų komandos darbe aprašyta, kaip vaisius mumijos viduje užsimarinavo tarsi kiaušinis. Tiesa, dalis ekspertų suabejojo, ar moteris apskritai laukėsi. Jie iškėlė prielaidą, kad suakmenėjęs vaisius galėjo būti viso labo deformuotas balzamavimo tamponas, kuriuo mumifikavimo proceso metu pakeičiami pašalinti organai.
Dabar tie patys mokslininkai paskelbė, kad Paslaptingoji dama veikiausiai sirgo nosiaryklės vėžiu, pažeidžiančiu burną, nosies ertmę ir trachėją, rašoma Varšuvos mumijų projekto tyrėjų tinklaraštyje. Tokias jų prielaidas pagrindžia mumijos kaukolėje rastos deformacijos, tačiau išvados dar nebuvo peržiūrėtos kitų mokslininkų ar patvirtintos cheminiais tyrimais.
Tyrėjai pirmą kartą apie įtariamą naviką sužinojo atlikę trimatę Paslaptingosios damos kaukolės rekonstrukciją: už kairiosios akiduobės aptikta 7 milimetrų skylutė. Šis neįprastas plyšys leidžia spėti, kad jame slypėjo auglys ar kitas audinio pakitimas, kuris atstūmė kaulą nuo likusios akiduobės dalies, el. laiške „Live Science“ pasakojo Varšuvos medicinos universiteto archeologė ir antropologė Marzena Ożarek-Szilke. Ji taip pat yra viena iš Varšuvos mumijų projekto vadovų.
Šią ertmę taip pat galėjo palikti cista arba ji galėjo atsirasti dėl akytumo akiduobės viršuje (lot. cribra orbitalia) – būklės, kurią sukelia (nėščiosioms būdinga) mažakraujystė arba geležies trūkumas, galintis paveikti akiduobių paviršių, sako M. Ożarek-Szilke. Tačiau, anot jos, kitos nedidelės nosies ertmės kaulų, žandikaulio ir sinusų deformacijos byloja, kad labiausiai tikėtina priežastis – vėžys.
Paprastai, turint tokią seną kaukolę, neįmanoma tiksliai nustatyti, kas sukėlė jos deformacijas. Tačiau Paslaptingosios damos mumija yra taip puikiai išsilaikiusi, kad ant jos kaulų pavyko rasti minkštųjų audinių pėdsakų.
Su šiais audiniais mokslininkai atliks histopatologinius tyrimus, kuriais šiais laikais diagnozuojami vėžiniai susirgimai. Tad bus galima nustatyti, ar Paslaptingoji dama išties sirgo vėžiu. M. Ožarek-Szilke primena, kad panašiais tyrimais mumijose jau yra aptikta kitų rūšių vėžio požymių. Komanda galutinių rezultatų tikisi iki metų pabaigos.
Jeigu bus nustatyta, kad šiuos pakitimus iš tiesų sukėlė piktybinis navikas, Paslaptingosios damos mirties priežastimi bus galima įvardyti vėžį. M. Ožarek-Szilke teigia, kad „vėžys galėjo būti tiesioginė jos mirties priežastis“, tačiau sunku pasakyti tiksliai. Įmanoma ir tai, kad egiptietės mirčiai įtakos turėjo jos nėštumas, pridūrė mokslininkė.
Tyrėjai džiaugiasi galima diagnoze, nes retai kada pavyksta nustatyti, nuo ko mirė mumifikuoti žmonės. „Tyrinėdami palaikus visada savęs klausiame, kokia buvo to asmens mirties priežastis. Bet retai pavyksta rasti atsakymą“, – sako M. Ożarek-Szilke.
Tiesa, apie Paslaptingąją damą dar reiktų daug ką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, kas ji buvo ir kodėl palaidota ne tame karste. „Atskleidėme dar vieną jos gyvenimo dėlionės dalį. Visgi mums trūksta dar kelių detalių“, – reziumuoja M. Ožarek-Szilke.
Šaltiniai:
