Kai kurie pakabukai buvo visai ne iš gyvūnų kaulų: jiems panaudoti žmogaus kaulai.
„Kai gavome rezultatus, iš pradžių pagalvojau, kad įsivėlė klaida“, – sakė tyrimui vadovavusi Suomijos Helsinkio universiteto archeologė Kristiina Mannermaa.
Tačiau, kaip mokslo naujienų tinklapiui „Live Science“ patvirtino pati mokslininkė, tai nebuvo klaida. Tarp papuošalų, pagamintų iš lokio, briedžio ir bebro dantų, buvo rasta ir išdrožtų žmogaus kaulų fragmentų. Tarp jų – mažiausiai du pakabukai iš to paties asmens šlaunikaulio.
Apstulbinęs atradimas
Šie kaulų fragmentai aptikti Karelijos regione esančiame Južnij Olenij Ostrov kapinyne, kuriame prieš 6 200 metų p. m. e. iškasti 177 kapai. K. Mannermaos teigimu, čia gyvenę žmonės buvo medžiotojai-žvejai-rinkėjai, kurių pagrindinis maistas buvo žuvis. Vieni jų palaidoti be papuošalų, o šalių kitų palaikų rasta daugybė iš dantų ir kaulų padirbintų papuošalų, kurių dalis buvo prisiūti prie seniai supuvusių apsiaustų ar paltų kraštų arba, regis, naudoti barškučiuose – triukšmui skleisti.
Šiuo dideliu projektu siekdama suprasti, kaip akmens amžiaus žmonės bendravo su gyvūnais, K. Mannermaa kartu su tyrėjų komanda dalį papuošalų išanalizavo metodu, kuriuo tiriami kaulų kolageno molekuliniai skirtumai tarp skirtingų rūšių.
Paaiškėjo, kad iš šešiuose skirtinguose kapuose aptiktų 37 pakabukų, pagamintų iš kaulų fragmentų, 12 buvo žmogiškos kilmės. Dar dviejų papuošalų analizė atskleidė, kad panaudoti kaulai taip pat galėjo priklausyti žmonėms, tačiau šios išvados nėra galutinės. Tuzinas pakabukų paimti iš trijų skirtingų kapų: dviejuose buvo palaidoti vieniši suaugę vyrai, o likusiame – suaugęs vyras su vaiku. Pasak K. Mannermaos, kapavietėje gali būti ir daugiau pakabukų iš žmogaus kaulų, tačiau šie dirbiniai tebėra tiriami.
Žmogaus kaulų naudojimas
Įdomu tai, kad papuošalų dirbėjai su žmogaus kaulais elgėsi lygiai taip pat, kaip ir su kitomis medžiagomis. Anot mokslininkės, kaulai buvo drožinėjami gana greitai, jų galuose buvo išpjaunamos paprastos vagelės, aplink kurias buvo galima apvynioti virvutę.
Be to, savo dydžiu ir forma žmonių kaulai buvo panašūs į netoliese rastų gyvūnų dantis: galima daryti prielaidą, kad kaulai buvo naudojami kaip pakaitalas gyvūnų dantims, iškritusiems iš drabužių apsiuvų, K. Mannermaa kartu su tyrėjų komanda pasakojo žurnalo „Journal of Archaeological Science: Reports“ birželio mėnesio numeryje. Ant papuošalų aptinkami nusidėvėjimo ženklai leidžia spėti, kad jie būdavo dėvimi iki pat mirties.
„Susidaro įspūdis, kad, mirus žmogui ar gyvūnui, jie nematė tokio didelio skirtumo tarp jų kūnų ir jų dalių“, – pastebi K. Mannermaa.
Tačiau toks akivaizdus neskyrimas nebūtinai reiškia, kad senovėje žmogaus kaulai laikyti beverčiais, sako tyrime nedalyvavusi Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Česterio universiteto vyresnioji archeologijos lektorė Amy Gray Jones. Kaip mokslininkė pasakojo „Live Science“, su gyvūnų kaulų pakabukais ir įrankiais akmens amžiaus Europoje dažniausiai elgtasi atsargiai, o nebenaudojami jie nebūdavo bet kaip išmetami. Šiais laikais Vakarų kultūroje gyvūnų kaulai beveik nevertinami, o štai senovės europiečiams tiek gyvūnų, tiek ir žmonių kaulai veikiausiai turėjo didelę simbolinę reikšmę.
„Vadinasi, nebūtinai žmogaus kaulai pakabukams buvo laikomi niekuo neišskirtine medžiaga: galbūt, kaip ir gyvūno kaulai, jie turėjo tam tikros prasmės ar svarbos“, – sakė A. Gray Jones.
Tiesa, archeologiniai duomenys nėra gausūs. K. Mannermaa pabrėžia, kad tai pirmas toks žmogaus kaulo panaudojimas, užfiksuotas šiaurės rytų Europoje, nors Danijoje, Vedbaek Henrikšolm Biogebakeno vietovėje, yra aptikta maždaug 6 000 metų p. m. e. dėvėtų pakabukų iš žmogaus dantų.
O 2020 m. Nyderlanduose rasti keli strėlių smaigaliai, pagaminti iš žmogaus kaulo. Mokslininkai yra nustatę dar kelis pavienius atvejus iš akmens amžiaus laikų Europos, kai būdavo drožinėjami žmogaus kaulai. Pavyzdžiui, Serbijoje aptiktas rantytas rankos kaulas.
„Tikriausiai dar tik iš dalies galime suprasti, kam būdavo naudojami žmogaus kaulai“, – sako A. Gray Jones. Anot archeologės, šiame tyrime pritaikytas kolageno molekulių analizės metodas yra sąlyginai naujas, todėl tikėtina, kad ir daugiau aptiktų kaulų fragmentų bus identifikuoti kaip žmogaus, jeigu mokslininkai juos ištirs šiuo būdu.
K. Mannermaa kartu su tyrėjų komanda šiuo metu analizuoja Južnij Olenij Ostrov kapinyne rastus gyvūnų kaulų pakabukus, kad patvirtintų, jog jie išties būdavo apdirbami panašiais būdais kaip ir žmogaus kaulai. Mokslininkės teigimu, būtų įdomu iš pakabukų išgauti DNR ir išsiaiškinti, ar kaulų savininkai buvo giminystės ryšiais susiję su žmonėmis, kurių kapuose aptikti šie papuošalai. Tačiau per tokius tyrimus tektų sunaikinti didelį kiekį kaulų, todėl mažai tikėtina, kad mokslininkai to imtųsi artimiausiu metu.
Šaltiniai:
