Neseniai pavyko aptikti artefaktą, leidžiantį daryti pagrįstą prielaidą apie tai, kada konkrečiai įžengėme į antropoceną, rašoma portale „ScienceAlert“. Tikslų momentą ženklinantys biologiniai žymenys, kaip teigia mokslininkai, – tai radioaktyvios medžiagos pėdsakai, aptikti jūrinėse nuosėdose ir koraluose Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose, netoli Japonijos krantų.
Tos medžiagos – tai 6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje vykdytų branduolinių bandymų pasekmė. Jos žymi pokyčių vandenyno aplinkoje pradžią.
Atsižvelgdami į surinktus duomenis, mokslininkai spėja, kad antropocenas prasidėjo 1954-aisiais.
„Išsikėlėme tikslą surasti aiškių įrodymų, kad radioaktyviosios dulkės nusėdo kažkada per laikotarpį, prasidėjusį 6-uoju praeito amžiaus dešimtmečiu ir pasibaigusį 1963-iaisiais, kada branduoliniai bandymai iš esmės buvo nutraukti. Ištyrus įlankos zonoje paimtus pavyzdžius paaiškėjo, kad nuosėdose akivaizdžiai yra plutonio“, – sakė geologijos specialistas Yusuke Yokoyama iš Japonijos Tokijo universiteto.
„Ištyrėme ir koralų skeletų pavyzdžius, paimtus iš Išigakio salos, esančios į pietvakarius nuo Okinavos, kuriuose taip pat buvo radioaktyvių medžiagų pėdsakų. Lyginant nuosėdose ir koraluose nusėdusias daleles, pavyko tiksliau nustatyti biožymenų amžių“, – dėstė mokslininkas.
Tyrimams reikalingų pavyzdžių rinkimą ir gretinimą gerokai sunkina tai, kad nuosėdos galėjo pasklisti labai plačioje srityje, be to, jas lengvai galėjo išjudinti vandenyno srovės ir kt. Štai kodėl kaip atskaitos tašką buvo būtina turėti koraluose įsitvirtinusių nuosėdų.
Lygiai kaip medžiai, koralai turi aiškinius žiedus, atitinkančius konkrečius augimo metus. Nors informacijos apie vandens būklę koralai suteikia gana mažai, datą, į juos atsižvelgiant, pavyksta nustatyti kiek tiksliau nei vien tik pagal nuosėdas.
Siekdami kuo išsamiau ištirti nuosėdų sluoksnius, mokslininkai pasitelkė įvairias cheminės analizės technologijas, kaip antai greitintuvo masių spektrometriją (AMS), kurią taikant atskiri nuosėdų izotopai nustatomi naudojant pagreitintus jonus.
„Tirti paimtuose pavyzdžiuose esantį plutonį buvo išties sudėtinga, kadangi mus dominančiu laikotarpiu į jūrą ir į atmosferą buvo išmesta trys tonos plutonio ir šitoks kiekis gana toli ir plačiai pasklido, tačiau mus domino neįtikėtinai maži žymenys“, – sakė Yusuke Yokoyama.
Oficialiai geologinė epocha, kurioje dabar gyvename, vadinasi holocenas. Tai laikotarpis, prasidėjęs maždaug prieš 11 700 metų. Vis dėlto įvairių sričių mokslininkai mano, kad būtina pripažinti ir akivaizdžius per pastaruosius dešimtmečius įvykusius pokyčius, daugeliu atvejų nulemtus žmogaus veiklos.
Dabar dar niekas negali pagrįstai nuspręsti, su kokiais įvykiais reikėtų sieti antropoceno pradžią – galbūt su pramonine revoliuciją, o gal su staiga padidėjusiais išmetamo anglies dioksido kiekiais? Čia aptariamą tyrimą atlikę mokslininkai, šiaip ar taip, tariasi žinantys, kada tas laikotarpis prasidėjo.
„Atliktas darbas reikšmingas ne tik todėl, kad leidžia tiksliau apibrėžti antropoceną, bet ir dėl to, kad taikyta ir pasiteisinusi metodika gali pasitarnauti tobulinant jūrinius ir klimatinius modelius ar net padėti tyrinėti praeityje prasiautusių cunamių ir geologiniu požiūriu pavojingų reiškinių padarinius“, – išreiškė viltį Yusuke Yokoyama.
Šaltiniai:
