Atšilimo sukelti pokyčiai daugeliu atveju bus neigiami, tačiau dėl to Šiaurės Europos žemės ūkis gali turėti ir tam tikros naudos – mūsų regione pailgės augalų vegetacijos laikas, padidės jų produktyvumas, komercinių miškų prieaugis.

„Lietuvoje vietoje kviečių auginsim kukurūzus ir mėgėjai galės džiaugtis jų gaminiais. Tačiau teigiamų klimato kaitos pokyčių rasime tikrai nedaug. Jei šalys nespręs šios problemos, pasaulio lauks didelės nelaimės“, - DELFI sakė sakė Lietuvos žemės ūkio universiteto Aplinkos instituto direktorė Vida Rutkovienė.

Reikšmingus klimato pokyčius ir jų pasekmes spėjo pajusti visas pasaulis. 2002-ųjų metų vasara per pastaruosius pusantro šimto metų buvo antroji karščiausia vasara Žemėje. Pati karščiausia – 1998 metais - nedaug pralenkė 1997-ųjų ir 2001-ųjų karščius. Anot V. Rutkovienės, dėl klimato kaitos daugėja išskirtinai stiprių audrų, vasarą – sausrų, žiemą – potvynių.

Prieštaravimai tarp žmogaus ir gamtos šiuo metu tapo itin ryškūs ir palaipsniui vis didėja. Oro, dirvos, vandens teršimo neigiamos pasekmės juntamos visoje planetoje, taip pat ir Lietuvoje.

Sparčią klimato kaitą Jungtinės Tautos įvardija kaip svarbiausią pastarųjų metų problemą, prieš kurią nublanksta net bauginančios „ozono skylės“. Su klimato kaita siejamos ir vis dažniau pasaulį krečiančios stichinės nelaimės.

Aplinkos apsaugos specialistai dėl klimato atšilimo kaltina augančią aplinkos taršą, kuriai ypač didelės įtakos turi transporto išmetamosios dujos.

Palyginti su paskutiniuoju šimtmečiu, šiandien naftos produktų sunaudojimas padidėjęs 4 kartus. Manoma, kad per artimiausius 20 metų jis išaugs dar 2 kartus. Mokslininkų skaičiavimais, per minėtą laikotarpį gali perpus išaugti automobilių skaičius.

„Labiau išsivysčiusios pasaulio šalys su transporto tarša kovoja didindamos mokestį už senus automobilius. Lietuvoje kol kas seni automobiliai užima didžiąją dalį auto rinkos“, - pabrėžė V. Rutkovienė.

Anot Aplinkos instituto direktorės, didelės įtakos Žemės klimato kaitai turi miškų gaisrai ir jų plotų mažėjimas, žemės ūkiui skirtų plotų plėtimasis, miestų augimas, augantys pramonės įmonių, įvairių statybų mąstai, netvarkomi sąvartynai ir taip toliau ir panašiai.

Padėkos ir dėmesio duoklė Žemei atiduodama kovo 20-ąją. 1971 metais Jungtinių tautų įteisinta Pasaulinė Žemės diena Lietuvoje minima nuo 1992-ųjų.

Pirmadienį Žemės dienai skirtame Lietuvos žemės ūkio universiteto renginyje pirmą kartą susiburs visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, turinčių ekologijos ir aplinkotyros studijų programas, atstovai. Pakėlę Pasaulinės Žemės dienos vėliavą, studentai pristatys temines fotografijų kompozicijas, rungsis intelektualiniame žaidime, kurio nugalėtojai laimės piniginį čekį kelionei po gražiausias Lietuvos vietas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją