Kaip portalui USA Today teigė C. Alex Youngas iš NASA Saulės tyrimų padalinio Goddardo kosmoso skrydžių centre, tris dienas didėjusi Saulės dėmė kasdien padvigubėdavo ir tapo maždaug 2,5 karto didesnė už Žemę.

Skaičiuojama, kad naujas galingas blyksnis turėtų kilti iš Saulės taško, vadinamo AR3038, kuris jau gerokai išaugo ir toliau auga. Atsižvelgiant į tai, kad ši vieta yra nukreipta į Žemę, galimas ir stiprus elektromagnetinis poveikis mūsų planetai.

Vis dėlto, panikuoti neverta – ši dėmė formuoja nedidelius, segmentuotus pliūpsnius ir neturi tokio kompleksiškumo, kokio reikia iš tiesų galingam Saulės plazmos pliūpsniui. „Yra 30 proc. tikimybė, kad Saulės dėmė išspjaus vidutinio galingumo pliūpsnį ir yra maždaug 10 proc. tikimybė, kad tai bus itin galingas pliūpsnis“, – portalui USA Today teigė C. Alex Youngas. Apie tokias tikimybes praneša ir NASA kosminių tyrimų centras. Tuo tapru Saulės audras Žemėje fiksuojantis portalas spaceweather.com apie būsimą geomagnetinę audrą nepraneša.

Saulės dėmės. NASA/SDO/AIA/HMI nuotr.

Saulės blyksniai skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X. Kiekviena blyksnių klasė viena nuo kitos išsiskiria iš Saulės dėmės sklindančios elektromagnetinės spinduliuotės stiprumu. Pavyzdžiui, A klasės žybsniai yra 50 kartų silpnesni nei X klasės žybsniai. Bet jei blykstė vadinama M9, ​​tai reiškia, kad ji yra labai galinga ir beveik tokia pat stipri kaip pirminis X klasės blyksnis.

Saulės dėmės.

Tokios saulės dėmės, kaip ši, vadinamoji AR3038, susidaro ten, kur atsiranda labai stiprių magnetinių laukų sritys. Jei dalelių srautas, galintis ištrūkti iš saulės dėmės, pasiektų Žemę, sukeltų radijo ryšio ir GPS sistemų gedimus.

NASA primena, kad Saulės aktyvumas didėja, nes žvaigždė artėja prie savo maksimumo – tai yra 11 metų trukmės Saulės ciklo laikotarpis, kai Saulėje atsiranda daugiau dėmių ir atitinkamai didėja Saulės žybsnių skaičius.

Šaltiniai: