Pirmą kartą istorijoje mokslininkai kosmose esančiame asteroide aptiko potencialiai gyvybei susiformuoti būtinų elementų.
Japonijos mokslininkai asteroido „Ryugu“, esančio už daugiau nei 320 mln. kilometrų nuo Žemės, paviršiaus mėginiuose aptiko daugiau nei dvidešimt amino rūgščių.
Šį precedento neturintį atradimą mokslininkai padarė analizuodami Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) kosminio zondo „Hayabusa2“, 2018 metais pabuvojusio „Ryugu“, parvežtus mėginius.
2019 metais zondas paėmė maždaug 5,4 gramus asteroido paviršiaus ir gilesnio sluoksnių mėginių ir saugiame konteineryje pargabena į Žemę.
„Ryugu“ sudaro ne vienalytė uoliena, o daug mažų elementų, neįprastą formą asteroidas įgavo neįprastai greitai rotuodamasis, mano mokslininkai.
C tipo asteroidas „Ryugu“ sudarytas iš daug anglies turinčios organinės materijos, greičiausiai susiformavusios iš to paties ūko, kuris prieš maždaug 4,6 mlrd. metų pagimdė Saulę ir Saulės sistemos planetas. Ankstesnė mėginio analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad asteroide gali būti vandens.
„Ryugu“ sudarytas iš pačios primityviausios medžiagos, kokią tik esame tyrinėję Saulės sistemoje“, – sako Hokaido universiteto geomokslų profesorius ir „Hayabusa2“ misijos pirminės cheminių tyrimų analizės komandos vadovas Hisayoshi Yurimoto. Pirminiai analizės duomenys dar kovą buvo paskelbti specializuotame leidinyje „Lunar and Planetary Science Conference“.
Skirtingai nei Žemėje aptinkamos organinės molekulės, juodi kaip anglis asteroido mėginiai, kurie, kaip pavyko nustatyti mokslininkams, atspindi vos 2-3 proc. juos pasiekiančios šviesos, po sąlyčio su Žemės aplinka nė trupučio nepakito, o tai reiškia, kad jų cheminė sudėtis žymiai artimesnė ankstyvajai Saulės sistemai.
„Mes mėginiuose aptikome įvairių prebiotinių organinių junginių, tarp kurių ir proteinogeninės amino rūgštys, policikliniai aromatiniai angliavandeniai ir įvairūs vandeninio junginiai. Šios prebiotinės organinės molekulės gali plisti po visą Saulės sistemą, iš esmės tarsi tarpplanetinės dulkės nuo „Ryugu“ paviršiaus“, – sako Kyushu universiteto mokslininkas ir komandos, mėginiuose ieškojusios organinės materijos, vadovas Hiroshi Naraoka.
Iš pradžių mėginio analizė padėjo aptikti dešimt amino rūgščių rūšių, tačiau dabar skaičius perkopęs dvidešimt, teigia Japonijos švietimo ministerijos atstovai. Amino rūgštys gyvybiškai svarbi visų baltymų statybinė medžiaga, be jų gyvybė planetoje negali egzistuoti.
2019 metais leidinyje „Geochimica et Cosmochimica Acta“ publikuotas tyrimas, kurio išvadose kalbama apie svarbų atradimą: Pietų Afrikoje aptiktose 3,3 mlrd. metų senumo uolienose aptikta organinių molekulių iš kosmoso, o tai reiškia, kad kai kurios –galbūt netgi ir visos – šios gyvybę kuriančios molekulės pirmą kartą į Žemę atkeliavo kometose ir asteroiduose. Su „Ryugu“ asteroidu susiję atradimai dar tvirčiau pagrindžia teoriją, kad šias molekules perneša asteroidai.
„Įrodę, kad amino rūgštys egzistuoja asteroidų paviršiniuose sluoksniuose, galime teigti, kad tikimybė, jog šie junginiai į Žemę atvyko iš kosmoso, dar didesnė“, – „Kyoto News“ sakė Yokohama valstybinio universiteto astrobiologijos profesorius emeritas Kensei Kobayashi.
Tai reiškia, kad amino rūgščių greičiausiai būtų galima rasti ir kitose planetose ir natūraliuose palydovuose, o tai dar viena užuomina, kad „gyvybė galėjo susiformuoti ir daugiau Visatos vietų, nei kad manyta anksčiau“, pridūrė akademikas.
Mokslininkai ir toliau aktyviai tiria „Ryugu“ mėginius, tad neilgai trukus viliamasi sulaukti daugiau duomenų apie asteroido susiformavimą ir jo sudėtį.
„Ryugu“ nėra vienintelis toks tiriamas kosminis akmuo. 2021 metais NASA OSIRIS—REx zondas paėmė kito deimanto formos asteroido – „Bennu“ – mėginių. Kai 2023 metais mėginiai sugrįš į Žemę, jame esanti organinė medžiaga mokslininkams suteiks dar daugiau informacijos apie Saulės sistemos evoliucija ir gyvybės raidą.
Šaltiniai:
