Priešingai nei rūgščiame dirvožemyje ar po didžiuliais ledynais buvę objektai, Norvegijos ledo ruožuose randami objektai net po kelių tūkstančių metų dažnai būna nepriekaištingai išsilaikę – beveik nesuirę, nedeformuoti. Taip yra todėl, kad ledo ruožai – gana stabilūs, jose nėra korozinių komponentų.

Ledo ruožuose rasta praktiškai neapgadintų ginklų, drabužių, tekstilės gaminių, augalų, gyvūnų palaikų – šie radiniai padėjo atgaminti tūkstančių metų senumo Norvegijos istoriją.

Tačiau dabar dėl klimato kaitos radiniai ledo ruožuose gali būti sugadinti, rašo tyrimo autoriai. Kelis pastaruosius dešimtmečius dideli plotai ledo ruožų tirpsta, į paviršių iškyla artefaktai, juos ima veikti oras, vėjas, saulė ir kt., todėl praktiškai visi tokie artefaktai bus apgadinti arba sunaikinti.

Seniausias batas Norvegijoje ir kiti radiniai. Vegard Vike, Cultural History Museum in Oslo nuotr.

„Remiantis 2020 m. palydovu darytomis nuotraukomis buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad daugiau nei 40 proc. iš 10-ies ledo juostų, kuriose buvo rasta įvairių objektų, ištirpo“, – cituojami vienos iš tyrimo autorių – archeologės, NMTU muziejaus darbuotojos Birgitte Skar žodžiai.
Pasak archeologės, šie skaičiai rodo grėsmę radiniams ledo juostose, jau nekalbant apie grėsmę pačiam ledui, kuris yra klimato archyvas.

Tirpstanti praeitis

Ledo ruožai susiformuoja dideliame aukštyje, kur sniegas ir ledas vasarą neištirpsta. Priešingai nei ledynai, ledo ruožai nejuda, todėl juose užšalę objektai išbūna stabiliai šimtus ar net tūkstančius metų. Kai ledas ima tirpti, pasimato įvairūs daiktai – puikiai išsilaikę, tokie kaip tada, kai užšalo po ledu. Deja, mokslininkai negali surinkti šių objektų iš karto, kai ima tirpti ledas, todėl atsiranda rizikos, kad aplinkos veiksniai pakenks artefaktams.

Ledo ruožų archeologija suteikia neįkainojamos medžiagos archeologams, tyrinėjantiems senovės kultūras, augalus ir gyvūnus kalnuotuose, apledėjusiuose regionuose visame pasaulyje. Norvegijoje tyrėjai rado tūkstančius artefaktų, priklausiusių bronzos amžiaus medžiotojų gentims, kurios medžiojo šiaurės elnius šiaurės Europoje ir pietų Skandinavijoje. Elniai traukia prie ledo ruožų kalnuose vasaros mėnesiais, ieškodami prieglobsčio nuo karščio. Medžiotojai sekdavo paskui elnius ir palikdavo po savęs daugybę artefaktų.

3 000 metų senumo batas, kurį 2007 m. rado kalnuotame Jutunheimeno regione pietinėje Norvegijos dalyje, yra išskirtinis radinys. Odinis batas – 35 ar 36 dydžio, vadinasi, jis priklausė moteriai ar paaugliui. Prie bato rado kelias strėles ir medinį kastuvą, kas rodo, kad tame plote būdavo medžiojama.

Seniausias batas Norvegijoje ir kiti radiniai. Vegard Vike, Cultural History Museum in Oslo nuotr.
Foto: Scanpix

Maždaug 1 100 m. pr. Kr. pagamintas batas – ne tik seniausias batas Norvegijoje, bet ir greičiausiai seniausias iš apavo ir aprangos elementų, rastų Skandinavijoje, teigia jį radę tyrėjai.

Jutunheimeno regione archeologai rado dar senesnių artefaktų, vienas iš jų – 6 100 metų senumo strėlės kotas – pats seniausias objektas, rastas Norvegijos ledo ruožuose. Kadangi strėlės kotą rado prie bato, tyrėjai mano, kad toje vietoje ne vieną tūkstantmetį būta žmonių.

Tyrimo autoriai nerimauja, kad, nepaisant išskirtinių radinių, kiti kultūriniai artefaktai dėl klimato kaitos pradings nė neatrasti. 2022 m. Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorato skaičiavimu, nuo 2006 m. ištirpo 364 kvadratinių kilometrų ploto ledo ruožų (tai atitiktų maždaug pusę Niujorko miesto ploto). Jei greitu metu nebus surinkti artefaktai iš šių vietų, jie greičiausiai apirs ar bus negrąžinamai sugadinti.

Norvegijoje, ypač šiaurinėje jos dalyje, sistemingai tiriama nedaug ledo juostų, dauguma jų apskritai nėra ištirtos. Mokslininkai siūlo pradėti nacionalinę ledo juostų stebėsenos programą – įtaisyti nuotolinius jutiklius, kurie sistemingai stebėtų ledo juostas ir užfiksuotų atitirpusius objektus, vos tik jie pasirodo.

„Mes manėme, kad lede nėra gyvybės, todėl jis nesvarbus. Dabar požiūris keičiasi, tačiau nebegalime laukti – tirpsta ir amžiams pradingsta didžiuliai unikalios medžiagos plotai“, – teigė Norvegijos gamtos tyrimų instituto biologas, direktoriaus pavaduotojas, vienas iš tyrimo autorių – Jorgenas Rosvoldas.

Šaltiniai:

https://www.livescience.com/bronze-age-shoe-norway-ice-patch

https://www.ntnu.no/documents/10476/1310613986/NTNU+Vitenskapsmuseet+arkeologisk+rapport+2022_3.+Glasialarkeologi+i+Norge.pdf/e40908fe-76b6-93b1-82e3-d2e8c6e16843?t=1645049385184