Nuo spalio mėnesio, paukščių gripo viruso atmaina H5N1 sukėlė beveik 3 000 protrūkių tarp naminių paukščių daugybėje valstybių. Daugiau nei 77 milijonai paukščių buvo paskersti siekiant sustabdyti viruso plitimą. Dar 400 000 laukinių paukščių žuvo dėl 2 600 protrūkių – jų įvyko dvigubai daugiau nei per paskutinę didelę viruso plitimo bangą 2016–17-aisiais metais.

Tyrėjai teigia kad šis virusas tarp laukinių paukščių plinta lengviau nei bet kada anksčiau ir dėl to protrūkius suvaldyti itin sunku. Laukiniai paukščiai palengvina viruso plitimą po visą pasaulį. Tikėtina, kad Azijoje ir Europoje esančiuose regionuose toliau pasitaikys plataus masto protrūkių ir infekcija gali išplisti ir į šiuo metu viruso nepaveiktus žemynus – Pietų Ameriką bei Australiją.

H5H1
Foto: wikipedia

Nors žmonės šiuo virusu užsikrėsti gali, susirgimai yra reti. Nuo spalio mėnesio užregistruoti tik du atvejai – po vieną Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vis dėlto, mokslininkams kelia rūpestį tai, jog esant dideliam paukščių populiacijų sergamumui padidėja tikimybė virusu užsikrėsti žmonėms.

„Paukščių gripą sukeliantys virusai kinta lėtai, tačiau specifinės mutacijos gali palengvinti jų pernešimą nuo paukščių žmonėms“, teigia Ian Barr, su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujančio gripo centro Doherty institute, esančiame Melburne, Australijoje, direktoriaus pavaduotojas. Jis sako, jog „šie virusai yra lyg tiksinčios laiko bombos“. Pasak jo, palaipsninis viruso kintamumas yra didelį rūpestį kelianti problema.

Itin patogeniška H5N1 paukščių gripo viruso atmaina buvo atrasta naminėse žąsyse Azijoje maždaug 1996‑aisiais metais ir išplito tarp naminių paukščių Europoje bei Afrikoje 21 a. pirmojo dešimtmečio pradžioje. Dar iki 2005-ųjų ši atmaina sukėlė masinį laukinių paukščių žuvimą, iš pradžių rytinėje Azijos dalyje, o vėliau ir Europoje.

H5H1
Foto: wikipedia

Nuo tada, šia viruso atmaina pakartotinai užsikrečia laukiniai paukščiai daugelyje pasaulio regionų, sako Andy Ramey, laukinius gyvūnus tiriantis genetikas iš Jungtinių Valstijų Geologinių tyrimų Aliaskoje mokslo centro, įsikūrusio Ankoridže. Ramey sako, jog H5N1 viruso atmaina tapo pavojingesnė laukiniams paukščiams ir dabar yra itin dažnai pasitaikanti paukščių žuvimo priežastis.

2014-aisiais atsirado nauja, labai užkrečiama H5 linija, vadinama 2.3.4.4, galinti infekuoti laukinius paukščius nesukeldama jų žuvimo. Tai sudarė galimybę šiam virusui pirmą kartą išplisti Šiaurės Amerikoje. Nuo to laiko, ši linija dominuoja visame pasaulyje vykstančiuose paukščių gripo protrūkiuose, įskaitant ir vykstančius šiuo metu.

Šis virusas tam tikras laukinių paukščių rūšis paveikia stipriau nei kitas. Pavyzdžiui, kai kurios užsikrėtusios didžiosios antys (Anas platyrhynchos) neturi jokių ligos požymių. Tuo tarpu, praėjusiais metais šis virusas išžudė apie 10 % baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis) populiacijos dalies Svalbardo archipelage Norvegijoje ir šimtus garbanotųjų pelikanų (Pelecanus crispus) Graikijoje šiais metais. Laukinius gyvūnus tiriantys mokslininkai bando nustatyti, kodėl virusas skirtingas rūšis veikia nevienodai. Jie ypatingai susirūpinę šio viruso daroma įtaka retoms paukščių rūšims, turinčioms mažas populiacijas arba ribotas geografines sritis, bei rūšims, kurios itin jautrios infekcijai, tokiomis kaip amerikinė gervė (Grus americana) ir imperatoriškoji žąsis (Anser canagicus), sako Ramey.

Ramey taip pat priduria, jog tik dalis laukinių paukščių užsikrėtimo atvejų yra užfiksuojama ir diagnozuojama. Jis sako, jog intensyvesnis stebėjimas galėtų atskleisti tikrąjį laukinių paukščių mirštamumo mastą.

Laiku pastebėjus laukinių paukščių susirgimus galima būtų įspėti naminių paukščių veisyklas apie ligos protrūkių riziką. Visgi, regionuose, kuriuose yra didelės naminių bei migruojančių paukščių populiacijos, ši rizika yra aukšta, teigia Keith Hamilton, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos departamento vadovas.

H5H1
Foto: wikipedia

Hamilton sako, jog ligų stebėjimas laukiniuose paukščiuose yra brangus ir sudėtingas, nes jų populiacijos yra labai didelės. Dėl to, jis siūlo vykdyti intensyvesnį stebėjimą tik tose vietovėse, kuriose yra didžiausia tikimybė užsikrėsti virusu, pavyzdžiui, paukščių migracijos ir veisimosi vietose.

Efektyvi vakcina skirta naminiams paukščiams bei paukščių skaičiaus mažinimas paukštynuose galėtų sustabdyti viruso plitimą, sako Michelle Wille, laukinių paukščių virusologė Sidnėjaus universitete Australijoje. Naminių paukščių augintojai taip pat galėtų apsaugoti savo veisiamus paukščius ribodami patekimą į veisyklų patalpas, užtikrindami naudojamo vandens švarą ir mažindami kontaktą tarp naminių ir laukinių paukščių.

Nors naminiai paukščiai gali būti naikinami siekiant sustabdyti itin patogeniško paukščių gripo plitimą, tyrėjai pabrėžia, jog laukiniai paukščiai neturėtų būti žalojami norint suvaldyti protrūkius. Naujų užsikrėtimų stabdymas žudant laukinius paukščius būtų neefektyvus dėl šių paukščių populiacijų bei teritorijų, kuriose jie išsisklaidę, dydžio, sako Lina Awada, veterinarinė epidemiologė iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos. Ji teigia, kad tokios priemonės situaciją galėtų netgi pabloginti, kadangi tai sutrikdytų laukinių paukščių judėjimą bei elgseną ir šitaip padėtų virusui plisti.

„Kaip mes neturėtume šaudyti šikšnosparnių dėl koronaviruso, taip šios problemos sprendimas neturėtų būti laukinių paukščių žudymas“ sako Wille.

Tyrėjai teigia, kad šiuo metu reikia visapusiškai įvertinti paukščių gripo plitimą tarp laukinių ir naminių paukščių bei žmonių. Bendradarbiavimas tarp visuomenės sveikatos ir gyvūnų sveikatos tyrėjų yra būtinas norint suvaldyti viruso pernešimo žmonėms atvejus. „Jeigu suvaldysime šią problemą tarp naminių paukščių – suvaldysime ją, ir tarp žmonių bei, tikėtina, suvaldysime tarp laukinių paukščių taip pat“, sako Wille.

Šaltinis: https://www.nature.com/articles/d41586-022-01338-2