„Science“ sužinojo, kad Vokietijos Heseno federacinės žemės prokurorai tiria, ar tokių „perteklinių“ eksperimentinių gyvūnų skerdimas vietiniuose universitetuose ir kitose institucijose yra nusikaltimas.
Tyrimai buvo pradėti po to, kai 2021 m. birželį dvi Vokietijos gyvūnų teisių grupės pateikė daugybę skundų prokurorams, teigdamos, kad šis žudymas pažeidžia griežtus šalies gyvūnų apsaugos įstatymus, draudžiančius skriausti gyvūnus be pagrįstos priežasties. Skundai skirti Frankfurto, Marburgo, Gyseno ir Darmštato universitetams; Hesene esantiems Makso Planko institutams; Paulo-Ehrlicho institutui Langene, kuris yra federalinis institutas atsakingas už vakcinas; bei kelioms privačioms mokslinių tyrimų organizacijoms.
Vienas skundas, susijęs su 222 smulkiomis žuvimis, kurias nužudė, nes tariamai neturėjo joms vietos, jau buvo atmestas. Tačiau Frankfurto, Gyseno, Marburgo ir Darmštato prokuratūrų atstovai „Science“ žurnalui patvirtino, kad kiti tyrimai tęsiami, o Frankfurto generalinė prokuratūra koordinuoja šį klausimą.
Rizika yra didelė: Vokietijos gyvūnų apsaugos įstatymai, kurie kartu su ES reglamentais reguliuoja gyvūnų tyrimus, numato baudas arba iki 3 metų kalėjimo tiems, kurie žudo stuburinius gyvūnus be tinkamos priežasties. Andreas Lengelingas, atsakingas už Makso Planko draugijos tyrimus su gyvūnais, sako: „Bendruomenė yra labai susirūpinusi“.
„Tyrėjų nuotaika Vokietijoje yra niūri“, – priduria Janas Tuckermanas iš Ulmo universiteto, hormonų tyrinėtojas, kuris taip pat priklauso vietinei komisijai, atsakingai už tyrimų su gyvūnais patvirtinimą. Reaguodamos į skundus, kai kurios institucijos jau siekia sumažinti perteklinių gyvūnų skaičių, efektyviau kurdamos tiriamąsias veisles ir derindamos pasiūlą su paklausa. „Pažįstu klientus, kurie svarsto galimybę perkelti gyvūnų auginimą į užsienį“, – priduria Matthias Dombertas, teisininkas Vokietijoje, konsultuojantis tyrimų organizacijas šiuo klausimu.
Prieš dvejus metus Europos Sąjunga apskaičiavo, kad 2017 m. ES laboratorijos eksperimentuose panaudojo 9,4 mln. gyvūnų, tuo tarpu 12,6 mln. laboratorijose auginamų gyvūnų (apie 83 % pelių ir 7 % zebražuvių) buvo paskersti neatlikus su jais jokių bandymų. Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad maždaug trečdalis tų perteklinių tyrimų gyvūnų buvo auginami ir nužudyti Vokietijoje.
Vokietijoje diskusijos dėl perteklinių gyvūnų tyrimo prasidėjo 2019 m., kai aukštasis teismas nusprendė, kad stuburinių negalima žudyti vien dėl ekonominių priežasčių. Byla buvo susijusi ne su eksperimentiniais gyvūnais, o su vyriškos lyties viščiukais, kurie visame pasaulyje reguliariai žudomi kiaušinių produkcijos metu, kuomet naudos suteikia tik vištos. Kadangi toks skerdimas Vokietijoje buvo įprastas dešimtmečius, Federalinis administracinis teismas nusprendė, kad yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kuris paskatino metodų, nustatančių kiaušinių lytį, kūrimą; jauniklių skerdimas Vokietijoje buvo uždraustas tik sausio mėn. Prokurorai ir teismai baudžiamųjų sankcijų kol kas nepaskyrė.
Vis dėlto 2019 metų nuosprendis patraukė tyrimams su gyvūnais prieštaraujančių žmonių dėmesį. „Jau seniai žinoma, kad gyvūnai žudomi laboratorijose, nes yra nereikalingi“, – sako Silke Strittmatter, nevyriausybinės organizacijos „Gydytojai prieš eksperimentus su gyvūnais“, kuri kartu su Vokietijos gyvūnų apsaugos teisės teisininkų draugija padavė baudžiamuosius skundus, mokslinė bendradarbė.
Ji pažymi, kad dešimtmečio senumo Vokietijos nuosprendis, pagrįstas gyvūnų apsaugos įstatymu, nurodė, kad tigrams gali būti leista daugintis zoologijos sode „tik tuo atveju, jei užtikrinama tinkama gyvūnų laikymo vieta“. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir kitiems gyvūnams, sako ji. Mokslinių tyrimų institucijos turėtų bent jau išlaikyti perteklinius gyvūnus, kol jie natūraliai numirs, nors ji supranta, kad tai gali greitai viršyti dabartinius jų laikymo pajėgumus.
Pasak Lengelingo, institucijos negali pagrįstai laikyti tiek gyvūnų tokį ilgą laiką. Jis sako, kad valdžios institucijos sutiko su žudymu, paprastai atliekamu naudojant anglies dioksidą, bent jau tol, kol gyvūnų teisių grupės nepadarė to problema. Baudžiamieji skundai „neatsargiai užklupo visus, įskaitant įstatymų leidėjus, kurie to nenumatė laboratoriniams gyvūnams“, – sako Tuckermanas.
Vokietijos tyrimų fondas teigia, kad pagal šalies įstatymus turėtų būti leidžiama skersti, jei gyvūnų laikymo vieta arba gyvūnams išlaikyti reikalingas personalas yra ribotas ir vietos reikia tikriems tiriamiesiems gyvūnams. Vis dėlto fondas rekomenduoja apsvarstyti alternatyvius gyvūnų pertekliaus naudojimo būdus.
Tuckermanas teigia, kad kol kas jo tyrimų grupė nustojo skersti perteklinius gyvūnus, iki kol nebeliks laikymo vietos. Tuo tarpu jo grupė perprogramavo laboratorinių gyvūnų valdymo programinę įrangą: anksčiau vartotojas galėjo gyvūnus žudyti vienu pelės paspaudimu, tačiau dabar programinė įranga reikalauja, kad vartotojas apsvarstytų kitas galimybes, pvz., perkelti gyvūnus į kitas laboratorijas arba juos panaudoti mokymo tikslais. Kai kurie vokiečių mokslininkai netgi norėjo pasiūlyti nepanaudotus genetiškai modifikuotus gyvūnus zoologijos sodams, kad jie galėtų maitinti savo gyvius, nors taisyklės gali tam užkirsti kelią.
Geresnis tiriamųjų gyvūnų pasiūlos ir paklausos derinimas taip pat galėtų sumažinti skerdimų skaičių. CRISPR ar kiti genų redagavimo metodai gali būti naudojami modifikuotų gyvūnų sukūrimui per vieną generaciją, neauginant kelių kartų perteklinių gyvūnų. Be to, laboratorijos gali žymiai sumažinti nužudytų gyvūnų skaičių, pavyzdžiui, atšildydamos sušaldytą spermą ar embrionus, o ne sukurti perteklinių gyvūnų populiacijas, kad būtų išlaikytos modifikuotos linijos.
Galiausiai, perteklinių nužudytų gyvūnų skaičių galima žymiai sumažinti, mano Lengelingas. „Gal galime perpus“.
Kai kurios institucijos pranešė apie pažangą. Frankfurto Goethe universiteto teigimu, nuo 2017 m. tyrimams nenaudojamų laboratorinių gyvūnų skaičius sumažėjo beveik 30%. Kitos Vokietijos institucijos, su kuriomis susisiekė „Science“, pabrėžia, kad tuos skaičius taip pat bandoma sumažinti.
Neaišku, ar gyvūnų gerovės grupių taktika peržengs Vokietijos ribas, nes kitose šalyse taikomos ne tokios griežtos gyvūnų apsaugos taisyklės ir dažnai mažiau skaidrumo. Jungtinėse Valstijose nėra žinomas net tyrimams naudojamų gyvūnų skaičius; skaičiavimai svyruoja nuo 10 mln. iki daugiau nei 100 mln. kasmet. Dėl to JAV laboratorijos „gali nužudyti gyvūnų perteklių, nereikia pagrįsti (ar skaičiuoti) skaičių niekam kitam, išskyrus vidaus etikos komitetą“, – sako veterinaras Larry Carbone'as, kviestinis Harvardo Teisės mokyklos gyvūnų teisės ir politikos programos bendradarbis.
Jis pažymi, kad keliose JAV valstijose institucijos turi stengtis rasti naujus namus sveikiems laboratoriniams šunims ir katėms. Tačiau milijonams genetiškai modifikuotų pelių ir zebražuvių vargu ar tai yra įmanoma.
Tuo tarpu Tuckermanas, Lengelingas ir kiti domisi, ką nusikaltimų skundai reiškia gyvūnų tyrimų ateičiai Vokietijoje. Jie ragina Vokietijos politikus paaiškinti gyvūnų apsaugos taisykles, kad žinotų, kada ir ar kažkoks skerdimas yra priimtinas. „Šios diskusijos man kelia stresą“, – sako Tuckermanas, – „Bet galiausiai tai bus geros diskusijos“.
Autorė Guoda Varnelytė
Šaltinis: https://www.science.org/content/article/germany-weighs-whether-culling-excess-lab-animals-crime
