„Dysono sferų tyrimas infraraudonųjų spindulių diapazone ir optinis tokių sferų aptikimas baltosiose nykštukinėse žvaigždėse“ buvo priimtas publikuoti žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Kalifornijos Los Andželo universiteto (UCLA) fizikos ir astronomijos profesorius emeritas Benas Zuckermanas teigia, kad Dysono sferose, supančiose baltąsias nykštukines žvaigždes visoje Paukščių Tako galaktikoje, gali gyventi ateiviai. Todėl tokių objektų paieškoms astronomai turėtų sutelkti savo pastangas, norėdami aptikti nežemišką gyvybę.

Dysono sfera. Kevin Gill iliustr.

Dysono sfera, pavadinta fiziko Freemano Dysono vardu, leidžia pakankamai pažengusiai civilizacijai panaudoti visą žvaigždės „šeimininkės“ energiją, aplink ją pastatant megastruktūrą, kuri surinktų visą savo saulės išspinduliuojamą energiją.

B. Zuckermanas teigia, kad iš saulių ar planetų medžiagos kita civilizacija galėtų sukurti Dysono sferą, o baltosios nykštukinės žvaigždės būtų labiausiai tam tikėtinos, nors jos sudaro apie 6 proc. visų žinomų Paukščių Tako žvaigždžių.

Dysono sfera. Kevin Gill iliustr.

„Jei egzistuoja kokios nors Dysono sferos, greičiausiai jas bus sunku rasti, nes yra tiek daug žvaigždžių, tarp kurių reikia ieškoti. Signalas iš Dysono sferos greičiausiai bus labai silpnas, palyginti su saule, apie kurią ji pastatyta“, – sakė B. Zuckermanas.

„Kai kurie astronomai, įskaitant mane, mano, kad technologiškai pažangi gyvybė gali būti labai retas reiškinys. Iš tiesų, netgi mes galime turėti tobuliausias technologijas mūsų Paukščių Tako galaktikoje. Tačiau niekas tiksliai to nežino, todėl verta ieškoti įrodymų“, – tęsė mokslininkas.

Dyson Freeman.  Jacob Appelbaum nuotr.

Šaltiniai: