Sausra pietinėje Irako dalyje nenuskambėjo per pasaulį: daugiau dėmesio sulaukė karščio bangos Indijoje ir Pakistane. Tačiau ši gamtos katastrofa tokio masto, kad teko išnaudoti didžiulius kiekius vandens, saugomo Mosulo rezervuare. Mintis, kad ši talpykla išseks dar nesibaigus sausrai, išties gąsdinanti. O tuo metu vandens lygis taip nukrito, kad prieš akis atsivėrė senoviniai lobiai.
Kai rezervuaras nuseko praėjusį kartą, bendra vokiečių ir kurdų komanda aptiko didelius rūmus su ant sienų išlikusiomis freskomis. Rūmuose, įkurtuose apie 20 metrų nuo rytinio Tigro upės kranto, gyventa mažiausiai dviem laikotarpiais, vienas iš jų – maždaug prieš 3 400 metų. Akivaizdu, kad šioje vietovėje buvo sutelktas bronzos amžiaus galios centras, tad istorikai spėja, kad tai buvo Zachiko miestas, šaltiniuose pirmą kartą paminėtas prieš 3 800 metų.
Tačiau vėliau, stojus drėgnesniems orams, vandens prisipildęs rezervuaras vėl apsėmė rūmų griuvėsius. Šiemet, kai sausra vėl apnuogino radinį, archeologai nieko nelaukdami per kelias dienas subūrė komandą ir itin greitai iš privataus Fritz Thyssen fondo užsitikrino finansavimą.
Didžioji senovinio miesto dalis jau yra kartografuota. Šalia rūmų aptikti keli dideli statiniai, tarp kurių – didžiuliai įtvirtinimai, sandėlių kompleksas ir gamybiniai pastatai. Regis, Mitanijos imperijos gyventojai geriau nei kai kurie jų įpėdiniai išmanė apie miestų planavimo ir pramoninių objektų sutelkimo svarbą.
„Milžiniškas sandėliavimo pastatas yra ypač svarbus, nes jame, manoma, buvo saugomi didžiuliai kiekiai prekių, tikriausiai atvežtų iš viso regiono“, – sako Freiburgo universiteto profesorė Ivana Puljiz. Kurdistano archeologų organizacijai atstovaujantis Dr. Hasanas Qasimas pridūrė: „Kasinėjimų rezultatai atskleidžia, kad ši vietovė buvo svarbus Mitanijos imperijos centras.“
Nors vandens rezervuaras beveik visus pastaruosius 40 metų senovinį kompleksą buvo paskandinęs, iš molinių plytų suręstos sienos yra nepaprastai gerai išsilaikiusios. Archeologai mano, kad prie to prisidėjo 1350 m. pr. m. e. įvykęs žemės drebėjimas, kuris sugriovė viršutines pastato sienas, taip apsaugodamas žemiau esančias.
Keraminiuose induose aptikta daugiau nei 100 dantiraščio lentelių, pagamintų netrukus prieš žemės drebėjimą. Taip pat ankstesnių kasinėjimų metu rastos dar 10 lentelių, kurios išverstos suteiks svarbių žinių apie miesto gyvenimą.
Mitanijos imperija gyvavo maždaug 1600-1260 m. pr. m. e., o jos teritorija didžiausio klestėjimo metais apėmė didžiąją dalį dabartinės Sirijos ir šiaurės Irako. Senovės laikais tai buvo didžiulė teritorija. Galiausiai imperiją užvaldė hetitai iš šiaurės ir asirai iš pietų. Net ir šiandien Mitanija mažai mums žinoma iš dalies dėl to, kad kol kas vieninteliai ištyrinėti mitanių miestai – nedideli, plytintys imperijos pakraščiuose. Centre esantis Zachikas gali situaciją pakeisti, žinoma, jei tik greitai nesibaigs sausra.
Deja, kylanti pasaulinė temperatūra šiame regione veikiausiai lems dar sausringesnes sąlygas. Vandens lygis rezervuare vis svyruos, tad spėjamas Zachiko miestas bus dažniau matomas plika akimi. Tačiau tai nebūtinai reikš daugiau galimybių archeologams. Sausros yra destabilizuojančios: jų sukeltos bėdos turėjo didžiulę politinę reikšmę kaimyninei Sirijai ir tapo vienomis iš pilietinio karo priežasčių. Mažai tikėtina, kad mokslas klestės, jei Irake užsitęs tokios gamtinės sąlygos.
Šaltiniai:
