Pagrindinis britų astronomas, Kembridžo universiteto profesorius emeritas Martinas Reesas teigė, kad visas šias problemas įmanoma išspręsti, tačiau su viena sąlyga. Mokslininkas mano, kad Marsą gali tikrai užkariauti tik kiborgai.
„Marso tyrinėtojai turės didžiulę paskatą keistis, nes akivaizdu, kad žmonės yra blogai prisitaikę prie sąlygų Raudonojoje planetoje. Jie bus priversti išnaudoti visas galimybes prisitaikyti prie naujos aplinkos. Per vieną ar dvi kartas Marso kolonizatoriai gali tapti visiškai kitokia rūšimi“, – sako Kembridžo profesorius.
„Sunku įsivaizduoti, kokia kūno, kraujo ir technologijų simbioze taps šie žmonės, bet jei taip atsitiks, jie beveik neabejotinai bus nemirtingi. Tokiu atveju kiborgai galės keliauti tarp žvaigždžių, užmigdami žiemos miegu tūkstantmečiais“ – priduria britų astronomas.
Viena iš pagrindinių Marso naujakurių problemų bus fizinės formos ir sveikatos palaikymas. Tyrėjai teigia, kad prisitaikymas prie visiškai kitokio gravitacinio lauko gali turėti įtakos erdvinei orientacijai, rankų ir akių koordinacijai bei pusiausvyrai.
Dėl silpnos gravitacijos astronautų kaulai ir raumenys gali atrofuotis.
„Esant mikrogravitacijai, skysčiai žmogaus kūne pradės judėti aukštyn link galvos, todėl gali padidėti akių spaudimas ir atsirasti regėjimo problemų. Įgulos taip pat gali susidurti su padidėjusia inkstų akmenų rizika dėl dehidratacijos ir kalcio praradimo iš kaulų“, – teigia NASA.
Šiuo metu yra keletas būdų, kaip išspręsti šią problemą, įskaitant dirbtinius gravitacijos įrenginius ir vibracines platformas, kurios padėtų kūnui atkurti kaulus ir raumenis.
Kiborgų atveju tokios problemos gali būti išspręstos greičiau. Žmonėms po oda gali būti pritvirtintos plieninės plokštės, kad būtų geriau apsaugoti vidaus organai.
Marsas yra toliau nuo Saulės nei Žemė, todėl temperatūra planetoje yra daug žemesnė. Raudonojoje planetoje ji gali nukristi iki neįtikėtinų -128 °C, o žemiausia temperatūra Žemėje yra -88 °C.
NASA naujos kartos skafandrai jau sukurti tokioms ekstremalioms temperatūroms. Įranga atlaiko -156 °C pavėsyje ir iki 121 °C saulėje.
Tuo pačiu metu kiborgai gali būti aprūpinti panašiomis technologijomis, bet jos jau būtų implantuotos tiesiai į jų kūną, pavyzdžiui, egzoskeletų pavidalu.
Kaip žinia, Marso atmosfera stulbinamai skiriasi nuo žemės, ji labai plona, ten vyrauja anglies dioksidas.
„Žmonėms didelės koncentracijos anglies dioksidas yra mirtinas. Žemėje šios dujos sudaro mažiau nei 1 % atmosferos, bet Marse – rekordinius 96%“, – sako Floridos universiteto geologijos ekspertė Amy Williams.
Kad astronautai Marse neuždustų, NASA skafandrai aprūpinti nešiojama gyvybės palaikymo sistema.
„Tokia sistema atrodo kaip kuprinė, kurią astronautai nešiojasi ant nugaros išeidami į kosmosą. Ji aprūpina astronautus deguonimi, pašalina anglies dvideginį ir kitas toksiškas dujas, taip pat reguliuoja drėgmę skafandruose“, – aiškina NASA.
Kaip ir esant ekstremalioms temperatūroms, kiborgai šią problemą gali išspręsti į savo kūną įtaisytais prietaisais. Pavyzdžiui, jų kūnuose būtų įmontuoti kvėpavimo aparatai, kurie išfiltruoja CO2 ir aprūpina organizmą deguonimi.
NASA planuoja sujungti Marso namus ir transporto priemonę į vieną kompleksą.
„Slėginiame roverio viduje bus viskas, ko reikia astronautams gyventi ir dirbti kelias savaites. Jie galės nukeliauti dešimtis kilometrų nuo nusileidimo vietos ir vis tiek gyvens patogiomis sąlygomis“, – teigia NASA inžinieriai.
Jei astronautams reikės tiesiogiai apžiūrėti lankytinas vietas, jie apsivilks skafandrus ir išeis paimti mėginių.
Kiborgai gali turėti bioninius protezus arba nešiojamus egzoskeletus, kurie padėtų jiems greičiau naršyti Marso paviršiuje. Tai taip pat sumažintų visureigių transporto priemonių įrengimo išlaidas.
Vanduo bus labai svarbus Marso kolonizavimui – nuo žemės ūkio iki degalų gamybos. Raudonojoje planetoje skysto vandens nėra, jis planetoje randasi požeminio ledo pavidalu tik keliose vietose. Tai yra, norint gauti Marse vandens, jums reikės sunkios technikos ledui iškasti.
Su maistu Raudonojoje planetoje reikalai dar sudėtingesni.
„Galime siųsti maisto atsargas astronautams į TKS (tarptautinė kosminė stotis) ar net Mėnulio stotį. Tačiau jei norime Marse sukurti ilgalaikę gyvenvietę, mums reikės kosminių fermų“, – sako Michaelas Dixonas, kontroliuojamos aplinkos direktorius iš Gelfo universiteto sistemų tyrimų centro.
NASA jau sprendžia šią problemą ir teigia, kad žemės ūkis Marse yra „visai įmanomas“.
„Marso dirvožemyje yra augalams reikalingų maistinių medžiagų, vadinasi, galime vietoje statyti fermas“, – teigia amerikiečių ekspertai.
Kiborgai gali išgyventi turėdami mažiau vandens ir maisto, o tai yra dar vienas privalumas. Ir panašių pokyčių jau yra.
Dar 2013 metais Japonijos kompanija „Takram“ pradėjo kurti dirbtinius organus, galinčius pašalinti dehidrataciją. Sistema leidžia surinkti daugiau vandens iš oro, taip pat išlaikyti daugiau drėgmės kūno viduje.
Oro, kuriuo kvėpuojame, drėgmę nosies pagalvėlės pavers vandeniu, o kiti implantai inkstuose ir virškinimo sistemose mažins skysčių netekimą. Speciali apykaklė aplink astronautų kaklus neleis prakaituoti, nes sugers žmogaus kūno šilumą ir pavers ją elektra.
Bendrovė teigia, kad sistema leis žmogui išgerti vos 0,1 stiklinės vandens per dieną ir jis vis tiek nenukentės nuo dehidratacijos.
Apskritai, gyvenimas Marse bus lengvesnis kiborgams, kurie bus aprūpinti sistemomis, leidžiančiomis prisitaikyti prie atšiaurios aplinkos. Tačiau pirmiausia, pasak mokslininkų, būtina išsiaiškinti, ar Marse yra gyvybė.
„Netolimoje ateityje turime sutelkti dėmesį į robotų atliekamą Marso tyrinėjimą, kad pateiktume tikslų atsakymą apie gyvybės buvimą ten prieš siųsdami ten žmones“, – sakė Kalifornijos universiteto „Mullardo“ kosminių tyrimų laboratorijos fizikos profesorius Andrew Coatesas.
Šaltiniai:
