Nieko panašaus, stebėdami Saulę, mokslininkai dar nebuvo regėję, mat šis įrenginys yra iki šiol arčiausiai Saulės priskriejęs kosminis zondas.
„Solar Orbiter“ buvo paleistas 2020 metais ir turėtų dirbti bent 7 metus. Šis zondas jau priartėjo prie Saulės taip arti, kad buvo įkaitęs iki 500 laipsnių Celsijaus. Davidas Bergmansas iš Belgijos karališkosios observatorijos „Solar Orbiter“ darytas nuotraukas pavadino „išties pribloškiančiomis“.
Mokslininkus ir mokslo naujienų mėgėjus labiausiai sudomino tai, ką kažkas praminė „Saulės ežiais“.
Tai – Saulės pliūpsnis, kuris išsisklaido į šalis taip, kad vizualiai primena ežio spyglius. Tokio Saulės orų reiškinio skersmuo – 25 tūkstančiai kilometrų.
„Solar Orbiter“ prie Saulės priartės per maždaug 60 Saulės skersmenų. Arba per 0,284 astronominių vienetų atstumą. Šį ESA palydovą pagamino „Airbus“ gynybos ir kosmoso divizija. Nors planuojama, kad „Solar Orbiter“ aplink Saulė sukiosis bent 7 metus, nemaža dalis programos mokslininkų tyliai svajoja apie 10 metų misiją – 2,5 × 3,1 × 2,7 metrų dydžio „Solar Orbiter“ yra labai atsparus praktiškai viskam, kuo jį gali pavaišinti Saulė.
Dr. Berghmansas pridūrė, kad net jei „Solar Orbiter“ nustotų rinkti duomenis nors ir rytoj, apdorotinos informacijos užtektų dar metų metams.
Kosminis Saulės zondas, pasiekęs iki šiol arčiausią tašką nuo Saulės, tyrinėja ir kitus, subtilesnius fenomenus, pavyzdžiui, heliosferą – t.y. milžinišką kosminį „burbulą“, į kurį patenkta visos Saulės sistemos planetų orbitos, o šis burbulas yra pripildytas įelektrintų dalelių iš pačios Saulės.
Šių Saulės dalelių sklidimas susijęs ir su Žemėje matomų taip vadinamų Šiaurės pašvaisčių atsiradimu, ryšio priemonių sutrikimais ir eletros tiekimo nesklandumais.
„Priartėjimas prie Saulės buvo itin sėkmingas ir leido surinkti milžinišką kiekį unikalios informacijos. O tai, kas jau žinoma, tėra tik trupinėlis to, kas dar laukia“, – teigė ESA.
Šių metų rugsėjo 4 dieną kosminis zondas trečią kartą praskries pro Venerą ir paruoš save dar artesniam vizitui prie Saulės, kuris įvyks spalio 13 dieną. Tuo momentu zondas bus priartėjęs vos per trečdalį atstumo, kurį sudaro kelias nuo Žemės iki Saulės.
Du vėlesni priartėjimai prie Veneros, numatyti 2025 m. vasario 18 d. ir 2026 m. gruodžio 24 d. padidins erdvėlaivio orbitos polinkį iki 24 laipsnių.
Nuo tada prasidės „Solar Orbiter“ aukštesnių platumų misija, kuri suteiks galimybę mokslininkams tiesiogiai stebėti Saulės poliarinius regionus – ir, galbūt, leis mokslininkams išsiaiškinti 11 metų Saulės aktyvumo ciklo paslapį.
ESA „Solar Orbiter“ projekto mokslininkas Daniel Müller teigė: „Esame sujaudinti duomenų kokybės, kurią surinkome jau per pirmąjį priartėjimą. Stulbina ir tai, kad čia – tik pati misijos pradžia. Be abejonės, mūsų laukia daug darbų“.
Šaltiniai:
