Tikėtina J0624–6948 pavadintos supernovos liekanos buvimo vieta – Didysis Magelano Debesis – netaisyklingoji galaktika, viena artimiausių Paukščių Tako Galaktikos palydovių. Jos padėtis sufleruoja apie anksčiau neužfiksuotą kilmę, rašoma portale „SciTechDaily“.

Prestižiniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ pasirodžiusios šiam atradimui skirtos publikacijos autorius profesorius Miroslavas Filipovicius, dirbantis minėtam universitetui pavaldžioje mokykloje, nurodė, kad tai neeilinis atradimas, uždavęs begalę kol kas neatsakytų klausimų.

„Kai tik aptikome tą beveik idealiai apskritą objektą, pamanėme, kad tai dar vienas radijo bangų žiedas (ORC), bet po nuodugnesnių stebėjimų tapo aišku, jog tai veikiausiai visiškai kas kita“, – nurodė M. Filipovicius.

Neseniai aptiktas žiedas akivaizdžiai skiriasi nuo penkių kitų žinomų radijo bangų žiedų: nesutampa spindulių spektro indeksas, nėra centrinės galaktikos, be to, jis žymiai didesnis. Visa tai rodo, kad J0624–6948 gali būti kito tipo objektas.

„Greičiausiai tas objektas yra tarpgalaktinė supernovos liekana, atsiradusi sprogus žvaigždei, priklausiusiai Didžiajam Magelano Debesiui – buvusiai pačiame jo pakraštyje. Sprogti galėjo Ia tipo supernova tapusi dvinarių viena aplink kitą skriejusių žvaigždžių sistema“, – mano M. Filipovicius.

„Vis dėlto svarstėme ir kitus scenarijus. Pavyzdžiui, analizavome prielaidą, kad šis objektas galėjo susiformuoti po ypač ryškaus gretimos Paukščių Tako Galaktikos žvaigždės (vos per 190 šviesmečių nutolusios nuo Saulės) žybsnio, įvykusio vos prieš du šimtmečius. Neatmetėme galimybės, kad tai gali būti ypač didelis radijo bangų žiedas“, – aiškina profesorius.

„Visgi ilgainiui tapo aišku, kad tai unikali supernovos liekana, išplitusi po išretėjusią tarpgalakinę aplinką – tokią, kuri neatrodė labai tikėtina tokio objekto atveju. Remiantis mūsų skaičiavimais, jo amžius galėtų būti 2200–7100 metų.“

J0624–6948 pavyko pamatyti Australijos ASKAP („Square Kilometre Array Pathfinder“) teleskopu – vienu iš kelių naujosios kartos radioteleskopų, padedančių geriau pažinti kosmosą.

„Pažangiausiais radioteleskopais pavyksta identifikuoti įvairius sferinius objektus. Dėl išskirtinių charakteristikų – ypač didelio jautrumo, efektyvaus duomenų erdvėje fiksavimo ir didelės aprėpties – šie teleskopai leidžia papildyti žinias apie visatą.“