Ši pora – tai negyvi manekenai, sukurti pagal suaugusios moters kūną. Per misiją „Artemis 1“, kurios metu kapsulė „Orion“ be įgulos nuskris iki Mėnulio ir atgal, vienas iš manekenų bus aprengtas naujai sukurta liemene, apsaugančia nuo radiacijos. Tačiau Helga ir Zohar, kaip vadinami šie manekenai, nebus vienos – kartu su jomis skris ir trečiasis manekenas, kuris rinks duomenis apie skrydžio pagreitį ir vibracijas. Planuojama, kad ši misija bus surengta vėliau šiais metais.
Programa „Artemis“ siekiama pirmą kartą po daugiau kaip 50 metų grąžinti žmones į Mėnulį. Tačiau šį kartą kosmoso agentūra pažadėjo, kad ant dulkėto Mėnulio paviršiaus savo koją pastatys pirmoji moteris. Panašu, kad moterims kosminė spinduliuotė kelia didesnę riziką, todėl joms nustatyti kitokie ribiniai radiacijos lygiai negu jų kolegoms vyrams. Radiacijos poveikio vyrams ir moterims tyrimai rodo, kad moterims tvyro didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Kiti tyrimai nustatė, kad kosminė spinduliuotė gali turėti įtakos moterų reprodukcinei sveikatai.
Tačiau tyrimų dėl skirtingų spinduliuotės matavimų abiem lytims beveik nėra atlikta, ir dabar, kai NASA ruošiasi ne anksčiau kaip 2025 metais pasiųsti į Mėnulį astronautes moteris, kosmoso agentūra ieško būdų, kaip sušvelninti kosminės spinduliuotės poveikį įguloms, dalyvaujančioms ilgose misijose.
Manekenai Helga ir Zohar yra MARE eksperimento, kurį sumanė Vokietijos aerokosmoso centras (DLR), dalis. Šio eksperimento metu bus pasitelktos dvi identiškos moters torso kopijos, kurios padės ištirti radiacijos poveikį per visą „Artemis 1“ misiją, galinčią užtrukti iki šešių savaičių. „Artemis 1“ padės pasirengti misijai „Artemis 2“, kai kapsulė „Orion“ jau su tikrais žmonėmis skris į Mėnulį ir atgal (be nusileidimo), o tai gali įvykti jau 2024 metais.
„Norime tiksliai išsiaiškinti, kokį poveikį radiacija gali padaryti astronautėms viso skrydžio į Mėnulį metu, ir kokios apsaugos priemonės galėtų nuo jos apsaugoti“, – pranešime spaudai teigė DLR Aerokosminės medicinos instituto Radiacinės biologijos skyriaus biofizikos grupės vadovas Thomas Bergeris.
Štai kaip tai įvyks. Pasak DLR, šie manekenai yra pagaminti iš medžiagų, imituojančių suaugusios moters kaulus, minkštuosius audinius ir organus. Juos stebės daugiau kaip 10 tūkst. pasyvių jutiklių ir 34 aktyvūs radiacijos detektoriai. Vienas iš manekenų – Helga – į Mėnulį skris be apsaugos priemonių, o kitas – Zohar – dėvės nuo radiacijos apsaugančią liemenę „AstroRad“ (ją sukūrė Amerikos aerokosmoso bendrovė „Lockheed Martin“ ir Izraelio startuolis „StemRad“).
Keliaudamos į Mėnulį erdvėlaiviu „Orion“, Helga ir Zohar patirs atšiaurios kosmoso aplinkos poveikį. Manekenai, nukeliavę už apsauginio Žemės magnetosferos skydo ribų, susidurs su įvairaus tipo kosmine spinduliuote, pavyzdžiui, Saulės skleidžiamomis, įkrautomis dalelėmis arba energijos dalelėmis, įstrigusiomis Žemės atmosferoje. Yra žinoma, kad kosminė spinduliuotė keičia DNR molekules, o tai, žinoma, nėra palankus veiksnys žmogaus sveikatai. Grįžus į Žemę, abiejų manekenų duomenys padės mokslininkams geriau suprasti naujai sukurtos liemenės „AstroRad“ apsaugos lygį.
Šie manekenai jau atvyko į NASA Kenedžio kosmoso centrą Floridoje, kur likus maždaug keturioms savaitėms iki numatyto starto, bus pritvirtinti erdvėlaivyje „Orion“. NASA toliau ruošia savo kosminę paleidimo sistemą (SLS) misijai, kuri, kaip tikimasi, startuos vėliau šią vasarą.
Šaltiniai:
