Saulės dėmė, kurios kodinis pavadinimas AR2993 suformavo du „M1“ klasės pliūpsnius. Tokio galingumo elektromagnetinės spinduliuotė gali sukelti radijo ryšio sutrikimus, taip pat gali paveikti astronautų, esančių kosminėje stotyje, sveikatą dėl didesnės nei įprasta spinduliuotės.
Kaip portalui livescience.com teigė NASA Goddard Space Flight Center astrofizikas Deanas Pesnellis, AR2993 dėmė yra vidutinio dyžio, tiesa, jos plotas – šimtai milijonų kvadratinių kilometrų. Pavyzdžiui, Žemės planeta tokioje Saulės dėmėje būtų tik kaip mažytis kiaušinis dideliame lizde.
Teigiama, kad ši pliūpsnių serija yra susijusi su Saulės aktyvumo ciklu. Tai natūralus Saulės gyvavimo procesas, kurio trukmė yra maždaug 11 metų. Saulės ciklo suaktyvėjimą rodo ir naujos Saulės dėmių grupės žvaigždės paviršiuje, fiksuotos jau 2020-aisiais. Tuo pačiu fiksuoti ir didžiausi plazmos pliūpsniai nuo 2017 metų. Manoma, kad Saulės ciklo aktyvumo aukščiausia fazė pasieks 2024-2025 metais, kai Saulės vainikinės masės išsiveržimai (CME) bus dar daržnesni.
Plazmos išsiveržimai Saulės paviršiuje į kosminę erdvę paleidžia milžiniškus energijos kiekius. Į Žemę nukreiptas plazmos pliūpsnis, pasiekęs mūsų planetą, gali sutrikdyti radijo ryšį, telekomunikacijų, elektros tiekimo ir perdavimo sistemas, navigacijos sistemas, taip pat gali sukelti pavojų kosminiams laivams ir kosmose esantiems astronautams.
Saulės pliūpsniai skirstimi į keturias kategorijas B, C, M, ir X. Kiekviena iš kategorijų yra dešimt kartų galingesnė. Šį kartą užfiksuotas pliūpsnis priskirtas M1 kategorijai. Tai – vidutinio galingumo klasės pliūpsnis.
Įprastai Saulės plazmos pliūpsnis, pasiekęs Žemės atmosferą, sukelia vadinamasias Šiaurės pašvaistes, kuomet saulės plazmos dalelės atsitrenkia į Žemės magenėtinį lauką.
Prieš savaitę, balandžio 19-20 dienomis Žemės link Saulė spjovė galingesnės – X1 – klasės pliūpsnį. Tai yra dešimt kartų galingesnis pliūpsnis nei M kategorijos.
Šaltiniai:
