"Suprantame, jog tai - radikali išvada, kad mes galbūt turime skysto vandens tokiame mažame ir šaltame (dangaus) kūne įrodymų", - sakė viena šio projekto mokslininkių Carolyn Porco.
"Tačiau jei esame teisūs, reikšmingai papildėme (žinias) apie Saulės sistemos sąlygų įvairovę", - sakė C.Porco ir nurodė, kad tokiomis sąlygomis galbūt galėtų egzistuoti gyvybė.
"Cassini" perduotuose atvaizduose matyti "čiurkšlės ir kylantys (garų) kamuoliai, dideliu greičiu išmetantys didelį dalelių kiekį", praneša NASA.
Mokslininkai atmetė mintį, kad šias daleles suformuoja ar nuo palydovo paviršiaus pakelia garai, susidarę ledui virstant dujomis.
"Mokslininkai rado daug įdomesnės tikimybės įrodymų. Čiurkšlės gali veržtis iš netoli paviršiaus esančių skysto vandens, (kurio temperatūra) viršija 0 laipsnių pagal Celsijų, telkinių, kaip šalti ... geizeriai", - nurodoma NASA pranešime.
"Cassini" su Europos kosmoso agentūros (EKA) zondu "Huygens" buvo paleistas 1997 metų spalį.
"Huygens" nuo "Cassini" atsiskyrė 2004-ųjų gruodį ir nusileido ant Saturno didžiausio palydovo Titano. "Cassini" šią žieduotąją planetą ir jos palydovus tyrinės ketverius metus.
"Cassini-Huygens" misija yra bendras NASA, EKA ir Italijos kosmoso agentūros projektas.
Encelado nuotraukose matyti mažų dalelių ir garų fontanai, trykštantys iš šio palydovo jo pietiniame ašigalyje. Suprojektavę kelis geizerius primenančio reiškinio modelius specialistai priėjo prie išvados, kad fontanai trykšta iš negiliai esančių vandens telkinių.
Ir anksčiau buvo manoma, kad Enceladas yra labai neįprastas objektas. Būdamas tik 500 km skersmens, jis yra itin ryškus. Šalia jo esantis Saturno palydovas Mimas yra panašaus dydžio, bet tai - visiškai neaktyvus, negyvas milžiniškas akmens luitas. Anksčiau buvo manoma, kad ir Enceladas nepasižymi jokiu geologiniu aktyvumu.
Tačiau "Cassini" perduoti duomenys visiškai pakeitė šią nuomonę. Dabar mokslininkai mano, kad šis Saturno palydovas yra geologiškai aktyvus, kad jo pietinis ašigalis neįprastai šiltas, kad jis turi savo atmosferą ir kad jame yra vandens. Manoma, kad pietiniame ašigalyje šiluma gali iš gelmių sklisti į palydovo paviršių, bet kol kas neaišku, kaip tai vyksta.
Be Žemės, Enceladas kol kas yra vienintelis žinomas kosminis kūnas, kur skysto vandens yra už keliasdešimties metrų nuo paviršiaus, o ne po kelių kilometrų storio ledo sluoksniu. Šis palydovas iš karto tapo didžiulio mokslininkų susidomėjimo objektu, nes manoma, kad jame, kaip ir Jupiterio palydove Europoje, galėtų egzistuoti gyvi organizmai.
2008 metų pavasarį "Cassini" pro Enceladą praskries vos 350 km atstumu.