Prie dygliauodegių rajų pritvirtinę akustinio sekimo prietaisus ir palydovinio sekimo prietaisus, mokslininkai ir laborantai galės šiuos gyvūnus sekti tikralaikiu.
Kaip teigė Galapagų nacionalinio parko direktorius Danny Rueda, atliekami rajų tyrimai yra svarbūs, nes padės išsiaiškinti jų maitinimosi ir poravimosi vietas bei migracijos kelius. „Nepamirškime, kad Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija rajas įtraukė į nykstančių rūšių sąrašą. Žinodami jų arealą, galėsime pradėti įgyvendinti valdymo ir išsaugojimo programas“, – sakė D. Rueda.
Anot Danny Rueda, studijos rezultatai leis sukurti naujas valdymo ir išsaugojimo strategijas šiai nykstančiai gyvūnų rūšiai apsaugoti.
Galapaguose gyvena 15 skirtingų rajų rūšių, įskaitant erelinę rają, auksinę rają ir mantą (manta ray).
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, pasaulyje yra apie 320 rajų rūšių. Rajos paplitusios visuose vandenynuose ir jūrose, ypač tropinio ir subtropinio klimato juostose, rečiau upėse.
Kūnas platus, plokščias, dažniausiai disko formos, nuo 5 cm iki 6–7 m ilgio, masė iki 1,5 t. Daugumos rajų spalva susilieja su dugnu. Rajos žvynų neturi arba jų žvynai dideli dygliuoti. Rajos gyvena daugiausia prie krantų ant dugno, kai kurios rūšys gylyje iki 2500 metrų.
Dauguma rajų yra sėslios arba lėtai juda dugnu. Plaukia judindamos plačius didelius krūtinės pelekus. Dažnai iš dalies užsikasa į smėlį ar dumblą, paviršiuje palieka tik akis. Užsikasusios kvėpuoja per už akių esančias angas. Minta moliuskais, vėžiagyviais, kitais bestuburiais, žuvimis.
Pelaginės rūšys (pvz., mantos) minta planktonu košdamos vandenį žiaunų aparatu. Vienos gyvavedės, kitos ikrus neršia raginėmis kapsulėmis. Mėsa valgoma, iš kepenų gaminami techniniai riebalai.
