Megamazeris – tai supergalinga spinduliuotės srovė, kurią sudaro ne sukoncentruota regimoji spinduliuotė (šviesa), o radijo bangos (mikrobangos) – t. y. ne lazeris (angl. laser - l(ight) a(mplification by) s(timulated) e(mission of) r(adiation), o mazeris (angl. maser – m(icrowave) a(mplification by) s(timulated) e(mission of) r(adiation).
Mokslininkų komanda sutaria, kad naujai atrastas megamazeris yra ryškiausias iki šiol stebėtas, o jo kilmės priežastis – dviejų galaktikų susidūrimas, vykęs prieš daugiau nei 5 mlrd. metų. Anot mokslininkų, šis atradimas yra rekordinis.
Megamazeriai būna kelių rūšių, tačiau pastarasis tipas rodo hidroksilo požymius – molekulės, kuri sudaryta iš vieno atomo deguonies ir vieno atomo vandenilio.
„Kai dvi galaktikos, tokios kaip Paukščių Takas ir Andromeda susiduria, jo metu susiformavęs spinduliuotės šaltinis išsiveržia ir gali būti stebimas kosminiais atstumais. OH (hidroksilo) megamazeriai yra tarsi labai ryškus spinduliuotės šaltinis, kuris reiškia, kad čia yra galaktikų susidūrimas, kurių metu formuojasi naujos žvaigždės ir yra „maitinamos“ supermasyvios juodosios bedugnės“, – mokslinio tyrimo pranešime, kurį publikavo Pietų Afrikos Western Cape universitas, teigė Kolorado valstijos universiteto astrofizikas Jeremy Darlingas.
Anot tyrimo bendraautorės astrofizikės Hayley Roberts iš Kolorado universiteto, „megamazeriai kyla dėl vykstančio maksimalaus chaoso“.
Šias megamazerio skleidžiamas radiobangas aptiko Pietų Afrikoje esantis radioteleskopų tinklas „MeerKAT“, sudarytas iš 64 jutiklių. Radioteleskopų masyvas šį megamazerį aptiko ieškodamas vandenilio skleidžiamų signalų iš tolimosios Visatos ir buvo nusitaikęs į, kaip mokslininkai įvardija, – „kosminės vuvuzelos“, Visatos „rago“ susiaurėjimą, Visatos formavimosi metu prieš daugiau nei 5 mlrd. metų.
Projektas, kurio metu MeerKAT radioteleskopų sistema yra stebimos Visatos gelmės buvo pavadintas „Laduma“. Jo metu paskirtas 3000 valandų stebėjimų laikas, tačiau pirmasis megamazerio atradimas buvo pasiektas vos per vieną naktį. „Įspūdinga tai, kad vos per vienos nakties stebėjimus mes jau aptikome rekordinį megamazerį. O tai įrodo, kos geras šis teleskopas yra“, – teigė Curtino universiteto Australijoje astronomas Marcin Glowacki.
Mokslininkai megamazerį pavadino Hkalakatha, kuris iš vienos iš oficialių Pietų Afrikos kalbų išvertus reiškia „didį bosą“.
Megamazeris sklinda iš galaktikos, kurios vienoje pusėje yra ilga, radijo bangomis ryški uodega, o jos spinduliai yra maždaug 5 mlrd. metų amžiaus.
Manoma, kad „MeerKAT“ radioteleskopų tinklas netrukus praplės kosminį žemėlapį naujais megamazeriais. „Praeityje galaktikų susidūrimai buvo gerokai dažnesni, todėl naujai atrastas HH (hidroskilo) megamazeris leis mums patikrinti šią hipotezę“, – teigė J. Darlingas.
Moksliniai tyrimai publikuoti išankstinių peržiūrų svetainėje arXiv.org ir patvirtintas publikavimui moksliniame žurnale „Astrophysical Journal Letters“.
Šaltiniai:
