Šį kartą Hubble teleskopas įamžino žvaigždę (arba žvaigždžių sistemą), kurios šviesa atkeliavo iš laikmečio, praėjus maždaug 900 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Skaičiuojama, kad objektas yra nutolęs nuo Žemės 28 mlrd. šviesmečių.

Kaip teigiama moksliniame straipsnyje, publikuotame žurnale „Nature“, šis objektas yra tolimiausias iki šiol stebėtas kosmoso gelmėse. Be to, tokių objektų stebėjimams būtinas gravitacinio lęšio reiškinys.

Šviesa, kuri atkeliavo iš galaktikos, kurioje egzistuoja užfiksuota žvaigždė, buvo iškraipyta kitų galaktikų spiečių suformuotų gravitacinių lęšių. Galaktika užfiksuotuose vaizduose atrodo lyg plonytė šviesos juosta. Ji pavadinta „Saulėtekio Arka“.

Hubble teleskopas aptiko seniausią iki šiol žinomą žvaigždę. NASA/ESA nuotr.

Šios juostos tyrimų metu paaiškėjo, kad tai viena žvaigždė arba dvinarė žvaigždžių sistema, kurią galimai išskirti iš visos galaktikos. Dėka gravitacinių iškraipymų, žvaigždės skleidžiama šviesa sustiprėjo tūkstančius kartų. Be to, pati šviesa stabili išliko 3,5 metų – tad tai nėra trumpalaikis kosminis įvykis.

Mokslininkai žvaigždę pavadino „Earendel“. Terminas iš senosios anglų kalbos reiškia „Ryto Žvaigždę“ arba „Kylančią Žvaigždę“. Skaičiuojama, kad atrasta žvaigždė yra 50-500 kartų didesnė už Saulę ir tūkstančius kartų ryškesnė.

Hubble teleskopas aptiko seniausią iki šiol žinomą žvaigždę. NASA/ESA nuotr.

„Tai tolimiausia iki šiol aptikta žvaigždė. Ji susiformavo per pirmąjį milijardą metų nuo Visatos pradžios. Manoma, kad galaktikos ir žvaigždės tuomet atrodė visiškai kitaip, negu mes dabar žinome“, – teigė studijos autorius Brianas Welchas.

Tad šviesa iš tokių besiformuojančių žvaigždžių ir laikmečio yra langas į mistinę Visatos praeitį, o Earendel atradimas yra didžiulis pasiekimas mokslui.

Nors stebėjimai Hubble teleskopu ir leidžia pasiekti įspūdingų rezultatų, tačiau tyrimų neapibrėžtumai yra per dideli. Todėl mokslininkai tikisi šią žvaigždę tyrinėti ir su naujausiu NASA kūriniu – galingiausiu ir moderniausiu iki šiol – Jameso Webbo kosminiu teleskopu. Mokslininkai tikisi ištirti žvaigždės šviesos spektrą, taip pat išsiaiškinti cheminę sudėtį, masę ir temperatūrą.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją