Atskilęs Marso uolienų luitas pasiekė Žemę ir nukrito į Sacharos dykumą – meteoritas aptiktas 2011 metais. Dabar mokslininkai tiria šią kosminę uolieną ir ieško įrodymų, kada Marse galėjo būti gyvybei tinkamos sąlygos.
Naujausi tyrimai rodo, kad Marsas, kurio amžius yra apie 4,5 mlrd. metų, savo formavimosi pradžioje buvo aktyviai bombarduojamas milžiniškų asteroidų – tuo metu vidinė Saulės sistema buvo ne pati svetingiausia, o vos tik pradėjęs formuotis Marsas turėjo atlaikyti milžinišką kosminių kūnų ataką.
Moksliniame žurnale Sciene Advances publikuotame tyrime mokslininkai pateikė išvadas apie meteorito NWA 7034 viduje aptikto mineralo cirkonio daleles. Meteoritas, dar žinomas „Black Beauty“ pavadinimu, yra itin retas uolienos pavyzdys iš Marso. 320 gramų sverianti kosminė uoliena, kuriai maždaug 2,1 mlrd. metų, buvo aptikta Šiaurinėje Afrikos dalyje, Sacharoje.
Perpjovę ir išanalizavę meteoritą mokslininkai aptiko „sulipusių“ cirkonio kristalų.
Tyrimo vadovė doktorantė Morgan Cox iš Curtino universiteto kosmoso mokslų ir technologijų centro meteoritą apibūdino kaip rinkinį, sudarytą iš suknežintų, išsilydžiusių ir per laiką sukietėjusių uolienų fragmentų ir mineralų, daugiausia iš efuzinės magmos – bazalto.
Tuo tarpu pakitusios cirkonio dalelės, aptiktos meterorito viduje, yra išlikęs įrodymas apie buvusį galingą smūgį į Marso paviršių ir padarytą poveikį, kuris įmanomas tik susidūrimo su itin dideliu meteoritu atveju. Skaičiuojama, kad šio meteorito viduje esantiems sulipusiems cirkonio kristalams yra 4,45 mlrd. metų.
Kaip aiškina mokslininkai, smūginės deformacijos įrodymas Marse – cirkonio dalelių susiporinimas – „susijungimas“ į vieną. Panašių įrodymų apie buvusį galingą susidūrimą užfiksuota ir Žemėje, pavyzdžiui, meteoritas, kuris manoma išnaikino dinozaurus nukritęs dabartinėje Meksikoje ir suformavęs Čiksulubo kratertį. Tokių pavyzdžių galima rasti ir Mėnulio uolienose. Tačiau iš Marso iki šiol nėra buvę.
„Šios dalelės yra vienetinė dovana iš Raudonosios planetos. (…) Cirkonio dalelių pakitimai smūgio metu prieš madžaug 4,45 mlrd. metų yra naujas įrodymas apie dinamiškus procesus, kurie paveikė ankstyvojo Marso paviršių“, – tyrimo ataskaitoje teigė M. Cox.
Tyrimo bendraautoris Aaaron Cavosie, geologas iš Curtino universiteto kosmoso mokslų ir technologijų centro tikino, kad cirkono dalelės, aptiktos meteorite, yra ne tik įrodymas apie buvusį galingų asteoridų smūgių į Marso paviršių, bet ir užuomina apie tikslesnį Raudonosios planetos tinkamumo gyvybei laikmetį.
„Ankstesni Marso meteorituose esančio cirkonio tyrimai parodė, kad sąlygos, tinkamos gyvybei Marse galėjo egzistuoti prieš 4,2 mlrd. metų, remiantis tuo, kad tąsyk nebuvo aptikta cirkonio kristalų pakitimų, kurie indikuoja itin galingus susidūrimus su asteroidais“, – teigė Aaaron Cavosie.
Vis dėlto cirkonis, kuris aprašomas tyrime, yra tokių susidūrimų įrodymas ir didina tikimybę, kad tinkamumo gyvybei sąlygos galėjo būti susiformavusios vėliau. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad didžiausia tikimybė, jog Marse egzistavo gyvybė, tai laikmetis, kuomet Marso paviršiuje buvo skysto vandens – t. y. prieš maždaug 3,8 mlrd. metų.
Šaltiniai:
