Kadangi vandenyno vanduo yra šiltesnis nei vidutiniškai, stebimi pirmieji požymiai, kad koralai patiria stresą, laikraštis „The Age“ trečiadienį citavo mokslininką Davidą Wachenfeldą.
Vandenyne prie kai kurių vietovių, pavyzdžiui, Kuktauno, Taunsvilio ir Makėjaus jau konstatuotas nežymus koralų blukimas. Pietų pusrutulyje šiuo metu yra vasara, Australija kai kur fiksavo karščio rekordus.
Tai būtų ketvirtas koralų blukimas per vos šešerius metus – po 2016, 2017 ir 2020 metų. UNESCO pernai pagrasino įtraukti rifą į „pažeidžiamo“ pasaulio paveldo sąrašą. Dabar dėl šio gamtos stebuklo bus tariamasi 2023 metais.
„Praėjo du trečdaliai vasaros, karščio stresas gana didelis, ir ateinančios keturios savaitės bus visiškai kritiškos“, – sakė D. Wachenfeldas. Vandenyno temperatūra nuo vasaros pradžios buvo 0,5-1,5 laipsnio aukštesnė nei paprastai. Kiek smarkiai bus pažeistas unikalus rifas, kuris driekiasi daugiau kaip 340 000 kvadratinių kilometrų plote, esą priklausys nuo ateinančių savaičių orų.
Kad Didysis barjerinis rifas būtų išgelbėtas, skubiai reikalingos kraštutinės priemonės visame pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti, taip pat vietinės priemonės, kalbėjo mokslininkas. Australija pati yra viena šalių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausiai CO2 emisijų, ji taip pat viena didžiausių anglies eksportuotojų pasaulyje.
