„Antarktidoje daug keičiasi, nes šyla oro temperatūra, keičiasi vandenyno srovės. Manoma, kad Vedelio jūroje klimatas, temperatūra ilgiau nepasikeis, tai reiškia, kad joje ekosistema gali išlikti nepakitusi ilgiau, nei kitose Antarktidos dalyse. Tad jos bioįvairovei atsiranda šansų lėčiau keistis, o kituose regionuose rūšys keičiasi greičiau“, – teigė Alexas Borowczas, Šiaurės ašigalio tyrinėtojas iš Stony Brook universiteto.
Borowiczas dirba Stony Brook universiteto JAV tyrėjų komandoje, kuri tikisi surinkti daugiau duomenų apie šią Saugomą jūrų teritoriją ir sužinoti apie gyvybės rūšis Vedelio jūroje. Tyrėjai kartu su „Greenpeace“ organizacijos komanda plaukioja Vedelio jūroje ir aplinkinėse teritorijose, siekdami surinkti kuo daugiau informacijos apie ten gyvenančius pingvinus.
„Saugomos jūrų teritorijos – be galo svarbus dalykas, siekiant išsaugoti įvairias rūšis vandenynuose. Tačiau, norint suprasti, kur kurti tas saugomas jūrų teritorijas ir ką saugosime, pirmiausia turime ištirti tas teritorijas. Todėl stebime pingvinų kolonijas, norime perprasti, kokių yra pokyčių ir panašiai, kad galėtume apsaugoti gyvūnų rūšis, kurioms labiausiai reikalinga pagalba“, – tikino A. Borowczas.
Tyrėjams ypač įdomu, kaip gyvena Adelės pingvinai. Šiems pingvinams patinka vėsesnis klimatas, kitose Antarktidos dalyse, kur pašiltėjo klimatas, jų populiacija sumažėjo.
Jeigu jų populiacija laikosi Vedelio jūroje, tai – dar viena priežastis įkurti čia Saugomą jūrų teritoriją. 1,8 milijonų kvadratinių kilometrų saugomos teritorijos įkūrimą pirmą kartą pasiūlė Europos Sąjunga 2013 m.
Jei ši iniciatyva būtų įgyvendinta, teritorijos dydis būtų kaip penkios Vokietijos teritorijos. Šioje teritorijoje būtų draudžiama žvejoti, būtų saugomi pingvinai, daugiapelekiai delfinai, mėlynieji banginiai ir kitos gyvūnų rūšys, apie kurias dar nežinoma ir kurių atradimas čšioje vietoje stebina ir tuo pačiu džiugina mokslo bendruomenę.
Sausį mokslininkai atrado didžiulę ledžuvių koloniją Vedelio jūroje – apie 60 milijonų būrių. Koloniją aptikę tyrėjai teigia, kad tai didžiausia žuvų – bangininių ledžuvių neršto vieta.
Bėgant metams, vis daugiau valstybių pritaria saugomos teritorijos kūrimui, kol kas tam nepritaria dvi šalys – Kinija ir Rusija, kurios abi turi žvejybos interesų vandenyse aplink Antarktidą.
Šiuo metu mažiau nei 8 proc. pasaulio vandenynų yra saugomos jūrų teritorijos, dauguma jų – gana mažos, priklausančios nacionalinei jurisdikcijai.
„Svarbu įkurti jūrų draustinį, kad pramoninė smulkių vėžiagyvių žvejyba nedarytų spaudimo jų populiacijoms, kurios stengiasi išlikti, išsiugdyti atsparumą, esant klimato krizei. Vyriausybėms jau kelerius metus nepavyksta įkurti saugomos jūrų teritorijos Vedelio jūroje. Negalima ir šiemet to atidėlioti, taip kenkiant pingvinų ir kitų gyvūnų populiacijoms Antarktidoje“, – sakė „Greenpeace“ narė Louisa Carsen.
Tuo tarpu A. Borowiczas turi vilties, kad jo komandos darbas bus naudingas, saugant nepaliestą Vedelio jūros ekosistemą, kita vertus, supranta, kad ne vien nuo jų priklauso, ar saugoma teritorija visgi bus įkurta.
