Istorine vadinama operacija įvyko penktadienį, sakoma pirmadienį paskelbtame Merilando universiteto medicinos mokyklos pranešime. Nors paciento būklės prognozė dar toli gražu nėra aiški, ši procedūra žymi svarbų pasiekimą bandant persodinti gyvūnų organus žmonėms.
Pacientas Davidas Bennettas buvo pripažintas netinkamų gauti donoro širdį. Toks sprendimas dažnai priimamas, kai paciento bendra sveikatos būklė labai prasta.
Dabar jis sveiksta po operacijos ir yra atidžiai stebimas, aiškinantis, kaip veikia transplantuotas organas.
„Reikėjo arba mirti, arba rinktis šį persodinimą. Norėjau gyventi. Žinau, kad tai žingsnis į nežinią, bet jis man yra paskutinė išeitis“, – operacijos išvakarėse sakė šis Merilando gyventojas.
D. Bennettas kelis pastaruosius mėnesius buvo prijungtas prie dirbtinės kraujo apytakos ir plaučių vėdinimo aparato.
„Laukiu, kada galėsiu atsikelti iš lovos, kai atsigausiu“, – sakė vyras.
Naujųjų metų išvakarėse Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė išskirtinį leidimą šiai operacijai kaip paskutinę priemonę pacientui, pripažintam netinkamu gauti įprastą transplantą.
„Tai buvo proveržį atnešusi operacija – ji mus atvedė vienu žingsniu arčiau prie organų trūkumo krizės sprendinio“, – sakė kiaulės širdį persodinęs kardiochirurgas Bartley Griffithas.
„Žengiame atsargiai, bet taip pat esame nusiteikę optimistiškai, kad ši pirmoji pasaulyje operacija ateityje pacientams suteiks naują svarbią galimybę“, – pridūrė jis.
Vienas iš Merilando universiteto širdies ksenotransplantacijos programos įkūrėjų Muhammadas Mohiuddinas pridūrė, kad ši operacija vainikavo daug metų trukusius tyrimus. Be kita ko, per bandymus kiaulės širdį persodinus babuinams, kai kurie jų išgyveno ilgiau kaip devynis mėnesius.
„Ši sėkminga procedūra suteikė vertingos informacijos, padėsiančios medikų bendruomenei tobulinti potencialiai gyvybes gelbėsiantį metodą ateities pacientams“, – kalbėjo M. Mohiuddinas.
Dešimt unikalių genų korekcijų
D. Bennettui buvo persodinta vienos iš kiaulių, kurių genomas buvo specialiai pakoreguotas, širdis.
Anot mokslininkų, buvo „išjungti“ trys genai, dėl kurių žmogaus organizmas atmestų kiaulės organus. Taip pat buvo blokuotas genas, kuris lemtų per didelį kiaulės širdies audinių augimą.
Į kiaulių genomą buvo įterpti šeši žmonių genai, lemiantys audinių suderinamumą. Iš viso buvo atlikta 10 unikalių genų korekcijų.
Genetinę modifikaciją atliko Virdžinijoje įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Revivicor“. Šios bendrovės modifikuota kiaulė pernai spalį taip pat buvo panaudota revoliucingai operacijai, kai gyvūno inkstas buvo persodintas pacientui Niujorke, kurio smegenys buvo mirusios.
Ta operacija buvo tik naują koncepciją turintis patvirtinti eksperimentas, o inkstas buvo prijungtas atskirai nuo žmogaus organizmo. Tuo metu naujasis širdies persodinimas turi išgelbėti paciento gyvybę.
Prieš persodinant širdis buvo laikoma specialiame įrenginyje. Medikai taip pat su ja išbandė naują eksperimentinį preparatą, sukurtą bendrovės „Kiniksa Pharmaceuticals“, kartu su įprastais imuninę sistemą slopinančiais vaistais, turinčiais apsaugoti nuo organo atmetimo.
Šiuo metu organų persodinimo operacijų laukia apie 110 tūkst. amerikiečių. Kasmet daugiau kaip 6 000 pacientų miršta, taip ir nesulaukę tokios operacijos, rodo oficiali statistika.
Kad patenkintų paklausą, gydytojai jau seniai domisi vadinamosios ksenotransplantacijos galimybėmis, kai recipientui persodinamas kitos rūšies gyvūno organas. Pirmieji tokie eksperimentai buvo atlikti dar XVI amžiuje.
Per ankstyvuosius tyrimus daugiausiai dėmesio skirta primatų organams. Pavyzdžiui, 1984 metais naujagimei „mažylei Fei [Fae]“ buvo persodinta paviano širdis, bet mergytė išgyveno tik 20 dienų.
Mūsų dienomis žmonėms plačiai persodinami kiaulių širdies vožtuvai, o kiaulės odos transplantai naudojami gydant smarkiai apdegusius pacientus.
Kiaulės laikomos idealiais donorais dėl panašaus į žmonių dydžio, spartaus augimo ir vislumo, taip pat fakto, kad jos jau yra plačiai auginamos mėsai.
