Programuotoju dirbantis Artūras savęs astrofiziku nevadina, mat dangaus stebėjimas ir fotografavimas – tai hobis, astrofotografija, prasidėjusi prieš maždaug dešimt metų, kuomet įsigijo pirmąjį teleskopą.
Pro okuliarą – tolimojo kosmoso vaizdai
Artūras į savo observatoriją Kaune mane ir kolegą fotografą Josvydą pasikvietė gruodžio pradžioje. Lauke spaudžiant 17 laipsnių šalčiui susitikome Artūro namų kieme. Apie 18 val., jau pilnai sutemus, galėjome pasižiūrėti į dangų. Išmaniuoju telefonu reguliuodamas teleskopo padėties kampą, Artūras mus įspėjo, kad viena yra žiūrėti tiesiogiai į dangų pro okuliarą, visai kas kita – fotografuoti dangaus kūnus, nuotraukas apdirbti ir tinkamai jas pateikti.
Ir nors tiesioginis žvilgsnis į dangaus kūnus pro okuliarą didelio įspūdžio tikriausiai nepadarys, tačiau vien proga prisiliesti prie tokios įrangos ir pamatyti plika akimi nematomus dangaus vaizdus suteikia malonaus pažinimo jaudulio.
Nors vaizdai nuotraukose ir pro okuliarą labai skiriasi, galėjome savo akimis stebėti žvaigždžių spiečių, galaktiką, ūką.
Artūro observatorijoje sumontuoti du dangaus stebėjimo įrenginiai. Vienas iš jų – „Skywatcher 250pds“ (25 cm skersmens veidrodis, Niutono tipo teleskopas), „Starlight Xpress 694-Trius“ monochrominė šaldoma CCD kamera, „Skywatcher eq6“ ekvatorinė montuotė.
Kitas – „Samyang“ 135 mm f2 objektyvas, „qhy178m“ monochrominė šaldoma CMOS kamera ir „Skywatcher“ az-gti montuotė su pavertimu, kad veiktų kaip ekvatorinio tipo montuotė.
Kosmoso vaizdiniams užfiksuoti reikalinga ir kita įranga, įvairūs specialūs filtrai, orientaciniai dangaus kūnų atlasai ir, žinoma, kompiuteris bei programinė įranga.
Teleskopas sumontuotas ant į žemę įbetonuotos kolonos observatorijos namelio centre – tai stabilus pagrindas, padedantis išvengti vibracijų. Fotografuojant dangaus kūnus vibracijų vengti būtina, nes, pavyzdžiui, vienos galaktikos fotografavimas gali užtrukti ir penkias minutes, fotografuojant ūką – ir iki 20 minučių, priklausomai nuo specifinių įrangos parametrų.
Artūras visą įrangą fotografavimui valdo per nuotolį. „Aš čia tik ateinu, įsijungiu elektrą ir nusistumiu stogą. O visa kita jau darau kompiuteriu iš namų. Tuo tarpu objektyvas, sumontuotas ant ekvatorinės arba altazimutinės montuotės, varikliukų pagalba pats sukasi palei žvaigždes“, – pasakojo astrofotografas.
Kosmoso stebėjimo įrangai ir teleskopams astofotografijos entuziastas jau išleido apie 10 tūkst. eurų.
O patį medinį observatorijos namelį Artūras pasistatė savo rankomis. Kodėl medinį? Nes tokį paprasta pasistatyti. Kaip sako Artūras, tereikia pjūklo, plaktuko ir vinių.
Didžiausias įspūdis – po pirmojo kadro
Artūras pasakojo, kad iki šiol yra įamžinęs jau sunkiai suskaičiuojamą kiekį įspūdingų dangaus kūnų, tačiau vis nėra laiko tiems kadrams apdoroti ir juos paversti gražiomis kosmoso nuotraukomis. Vis tik didžiausią įspūdį iki šiol yra palikęs pats pirmasis jo nufotografuotas objektas – Oriono ūkas. „Aš nežinojau, ko tikėtis. Tai buvo pirma mano nuotrauka – rodos, vos 10 sekundžių išlaikymas ir „bam“ – vaizdas per visą ekranėlį, viskas ryšku, spalvota“, – įspūdžiu dalijosi astrofotografas.
Ne mažiau įspūdingas įamžintas objektas – Jupiterio mėnulis Ganimedas. „Man pavyko užfiksuoti to mėnulio paviršiaus struktūrų detales ir, pažiūrėjus į atlasą, viskas sutapo“, – tikino Artūras.
Jo teigimu, labai populiarus astrofotografijos objektas – Krabo ūkas, kuris yra prieš 1000 metų sprogusi supernova. Šio ūko forma po truputį kinta, tad nuotraukos, darytos prieš dešimt metų ir dabar, bus skirtingos.
Dar dinamiškesni objektai – kometos, kurių uodegos struktūra gali kisti ir kas keliasdešimt minučių, o ir pati kometa greitai juda dangaus skliautu.
Kada ir ką fotografuoti astrofotografas pasirenka pagal metų laiką. Pavyzdžiui, dėl Žemės pozicijos pavasarį yra galaktikų fotografavimo metas, o vasarą, kai Paukščių takas yra virš galvos – didžiausiais dėmesys ūkams, sprogusioms žvaigždėms mūsų galaktikoje.
„Vis tik mane labiausiai „veža“ giliojo dangaus objektai – galaktikos, ūkai. Todėl ir įspūdingiausias iki šiol užfiksuotas dangaus kūnas – sąveikaujančios galaktikos, pavyzdžiui, galaktikų sistema „ARP 104 Keenan's system, IC10“. Be to, fotografuojant smulkias, rečiau fiksuojamas galaktikas, galima išbandyti ir savo įrangos galimybes“, – teigė A. Medvedevas.
Viena iš Artūro astrofotografinių svajonių – įamžinti tai, ką įamžinti yra sudėtinga. O tiksliau, užfiksuoti tai, kas matoma tik iš Pietinio Žemės pusrutulio ir ko danguje nesimato žvelgiant iš Lietuvos. „Taip pat norėčiau užfiksuoti gerą kometos kadrą su ryškia, detalia uodega“, – savo svajonėmis pasidalijo Artūras.
Gruodžio mėnesį Artūras įamžino ir sąlyginai netoli Žemės praskriejusią Leonardo kometą.
Norite stebėti dangų? Štai ką rekomenduoja Artūras
O ko reikėtų pradedančiajam dangaus stebėtojui arba astrofotografui? Kaip beveik rimtai sako Artūras – nereikia nieko, tik giedro ir tamsaus dangaus.
„Vėlyvos vasaros naktį ant pleduko atsigulus pirmiausia reikia susirasti žvaigždynus, ryškiausius objektus matomus plika akimi – Andromedos galaktiką, dvigubą spiečių Persėjuje, atpažinti planetas, ryškiausias žvaigždes. O po to galima pereiti prie žiūronų ar teleskopo“, – rekomendavo astrofotografas A. Medvedevas.
Ir jei turite susitaupę 500-700 eurų, jau galima įsigyti 6-8 colių Dobsono teleskopą, kelis kokybiškesnius okuliarus, kitą įrangą ir taip po truputį pasinerti į užburiantį astronomijos ir astrofotografijos pasaulį.
Laisvalaikiu astrofotografas Artūras Medvedevas kuria savo tinklaraštį https://arturas.space, kuriame dalijasi savo užfiksuotų dangaus kūnų kadrais, detaliais jų aprašais ir įspūdžiais.
