Senovinių monetų ekspertas Marjanko Pilekic atkreipė dėmesį, kad radinio vieta yra toli už keltų apgyventų Vakarų ir Centrinės Europos teritorijų ribų. Todėl naujasis radinys mokslininkams kelia nelengvą užduotį: kaip paaiškinti monetų patekimą į šį regioną. Pirmas vienuolika monetų rado Wolfgangas Herktas, visuomeniniais pagrindais besirūpinantis archeologiniais paminklais. Jis didžiuojasi galėjęs prisidėti prie regiono istorijos tyrimų.

Monetos buvo rastos visiškai atsitiktinai – tada archeologiniai darbai ten nebuvo vykdomi. Būtent todėl vietiniai politikai pabrėžė privačių asmenų, padedančių prižiūrėti archeologijos paminklus, svarbą, – tokių, kaip Wolfgangas Herktas.

Nors dėl savo užsiėmimo galimų archeologinių palaidojimų teritorijoje būna dažnokai, tai, kad keltų auksą rado būtent jis, Wolfgangas laiko visišku atsitiktinumu. „Tai absoliučiai išskirtinis radinys, – sako jis, – taip pasisekti gali tik kartą gyvenime!“

Aukso lobis. Scanpix/VidaPress nuotr.

Vėliau kasinėdami archeologai rado dar 30 monetų, o taip pat aptiko Jastorfo kultūros gyvenvietės liekanas. Aptiktų monetų amžius – daugiau nei du tūkstančiai metų. Monetos pagamintos iš aukso su šiek tiek sidabro ir vario.

Šaltiniai: