Su netoli dabartinės Garibaldi aikštės vykdytų kasinėjimų rezultatais visuomenę šią savaitę supažindino Meksikos kultūros ministerija. Kai buvo užkariautas Tenočtitlanas, veikiausiai tarp 1521-ųjų ir 1610-ųjų metų, Meksikoje gyvenę gentainiai ryžosi aukai, liudijančiai savo gyvenimo ir savos civilizacijos ciklo pabaigą, nurodoma Kultūros ministerijos išplatintame pranešime.
„Pavyko aptikti gyvačių galvų atvaizdų. Iš ikonografijos yra žinoma, kad egzistavo trijų tipų gyvatės – ugnies, žemės ir vandens. Analizuojant ikonografinius ir biografinius duomenis peršasi išvada, kad šios galvos veikiausiai priklauso vandens gyvatėms. Logiška, kad kaip tik jų pavyko rasti tokio tipo vietoje. Juk čia yra lagūna, kurioje nuolatos telkšo vanduo. Tokie smilkytuvai buvo naudoti per ritualus“, – teigė archeologė Mara Becerra Amezcua.
Vidaus erdvė, kurioje buvo atliekami ritualai, yra maždaug keturių metrų gylyje, nurodo archeologai, tris mėnesius analizavę atkastą objektą. Tarp surastų daiktų – 13 smilkytuvų, penki dubenys, puodelis, lėkštė ir puodas su kremuoto skeleto likučiais.
Įspūdingas radinys aptiktas praėjus 500 metų po ispanų užkariavimo. Norėdama deramai paminėti šią sukaktį, Meksikos vyriausybė inicijavo pagrindinės actekų šventyklos kopijos statybą Meksiko centre.
Per keletą pastarųjų metų Meksiko miesto teritorijoje pavyko aptikti gana nemažai senovinių radinių, gerokai praplečiančių supratimą apie actekų civilizaciją. Vardijant reikšmingiausius objektus, reikėtų paminėti ceremonijoms skirtos aikštelės fragmentus, aukojimo apeigose naudotą paauksuotą vilką ir žmonių kaukolių bokštą.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras yra mėginęs išsireikalauti, kad Ispanija ir Vatikanas atsiprašytų už žmogaus teisių pažeidimus, vykdytus užkariavimo laikais tame regione, kuriame dabar yra Meksikas.
