200 tūkst. metų datuojami kaulų fragmentai buvo rasti nuosėdiniame sluoksnyje, kuriame taip pat buvo atkasta paskerstų gyvūnų liekanų ir akmeninių įrankių.
Šie radiniai leidžia geriau įsivaizduoti seniai išnykusių protėvių gyvenimo būdą.
Nors apie paslaptinguosius hominidus žinome nedaug, neseniai tenykščių Pietryčių Azijos ir Okeanijos gyventojų genomuose buvo aptikta Denisovo žmonių DNR, todėl galima daryti prielaidą, kad kadaise šios rūšies atstovai buvo plačiai paplitę minėtuosiuose regionuose ir nevengė poruotis su šiuolaikiniais žmonėmis, rašoma iflscience.com.
Tiesa, iki šiol buvo rastos tik šešios Denisovo žmonių fosilijos, penkios iš jų – Sibire esančiame Denisovo urve, šeštoji – Kinijoje stūksančiame Baishiya Karst urve.
Žurnale „Nature Ecology & Evolution“ paskelbto naujo tyrimo autoriai aprašė, kaip Denisovo urve kruopščiai išanalizavo 3 791 kaulų fragmentą. Remiantis išlikusia mitochondrijų DNR patvirtinta, jog trys fragmentai priklausė Denisovo žmonėms. Taip pat mokslininkai nustatė, kad kiti kaulų likučiai – neandertaliečio, kurio genomo tyrimai atskleidė įrodymų, jog prieš 250 tūkst.–200 tūkst. metų šių rūšių atstovai poravosi tarpusavyje.
Ankstesnės seniausios Denisovo žmonių liekanos datuojamos 194 tūkst.–122 tūkst. metų. Visgi pastarosios fosilijos aptiktos nuosėdų sluoksnyje, kurio amžius datuojamas 200 tūkst. metų. Taigi, kol kas tai yra seniausi atkasti Denisovo žmogaus kaulai.
Tame pačiame nuosėdų sluoksnyje buvo ir įvairių gyvūnų liekanų, padėjusių tyrėjams atkurti Denisovo žmonių racioną. Šie hominidai maitinosi elniais, arkliais, bizonais, gazelėmis ir netgi mamutais, vadinasi, Denisovo žmonės turėjo būti neblogi medžiotojai.
Be gyvūnų kaulų, iškasta ir akmeninių įrankių. Tai pirmasis įrodymas, kad Denisovo žmonės gaminosi ir naudojo įrankius.
Atsižvelgę į šių artefaktų formą ir tą faktą, kad jie buvo padengti riebalų likučiais, tyrimo autoriai padarė išvadą, jog įrankiai greičiausiai buvo naudojami „gyvūnų kailiui pjauti ir gremžti“.
Anot mokslininkų, apie tokios rūšies įrankius visiškai neužsimenama to paties laikotarpio Šiaurės ir Vidurio Azijos regionų archeologinių kasinėjimų įrašuose. Įdomu tai, kad panašių įrankių, datuojamų 400 tūkst.–250 tūkst. metų, buvo rasta Izraelyje.
Studijos autoriai nurodė urve aptikę ir kitų plėšrūnų, tokių kaip vilkų ir laukinių šunų, fosilijų. Turint omenyje šiuos radinius, galima teigti, kad Denisovo žmonės ir kiti senovės žmonės „tikriausiai aktyviai konkuravo su šiais grobuoniais dėl maisto ir galbūt dėl pačio urvo“.
Regis, gyvenimas urve buvo ne iš lengvųjų.
