Kaip pranešė žurnalas „Plos One“, mokslininkai nustatė, kad žmogaus kanalizacijos nuotekos į pakrančių ekosistemas atneša 6,2 mln. tonų azoto per metus. Iki 63 proc. šio azoto patenka iš valytų nuotekų sistemų, 5 proc. – iš septinių sistemų, o 32 proc. – iš nevalytų teršalų (pavyzdžiui, išmatų, patenkančių tiesiai į jūrą), rašo iflscience.com.
Prie beveik pusės viso kanalizacijos azoto prisideda vos 25 upių baseinai. Jie daugiausia yra susitelkę Indijoje, Korėjoje ir Kinijoje. Itin užteršta Jangdzės upė yra atsakinga už 11 proc. viso azoto kiekio. Didžiojoje pasaulio dalyje dauguma nuotekų yra valomos, bet nevalomos kanalizacijos nuotekos lieka didelė problema tokiose šalyse kaip Kinija, Indija ir virtinė Afrikos šalių.
„Pats mastas, kuriuo kanalizacijos nuotekos daro įtaką pakrančių ekosistemoms, yra pribloškiantis, – pranešime spaudai rašė autoriai. – Kadangi mes sudarėme kanalizacijos įtekėjimų į vandenyną žemėlapį, kuris apima daugiau kaip 130 tūkst. upių baseinų, mūsų rezultatai padeda nustatyti prioritetines vietoves, kurios padės jūrų aplinkosaugos organizacijoms ir visuomenės sveikatos pareigūnams dirbti kartu ir sumažinti kanalizacijos nuotekų poveikį pakrančių vandenims visoje planetoje“.
Atlikdami šį tyrimą, mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje naudojosi geoerdviniu modeliavimu, kad maždaug 135 tūkst. upių baseinų visame pasaulyje pavaizduotų, kiek iš kanalizacijos į vandenyną patenka azoto ir patogenų – fekalijas rodančių organizmų.
Tikėtina, kad tai turės įtakos visuomenės sveikatai, ypač tose vietovėse, kur išteka itin dideli kanalizacijos kiekiai. Gali būti, kad skaudžias pasekmes pajus ir jūrų gyvūnija. Nors azotas laikomas svarbia maistine medžiaga, dideli jo kiekiai gali būti itin žalingi vandenynams, nes jis skatina nepageidaujamą dumblių žydėjimą, kuris savo ruožtu didina eutrofikaciją ir negyvas vandenynų zonas.
Mokslininkai taip pat pažymėjo, kuriose vietose koralinių rifų ir jūrų žolių rajonai susiduria su azoto pertekliumi. Jie nustatė, kad koralai nuo kanalizacijos kenčia kai kuriose Kinijos, Kenijos, Haičio, Indijos ir Jemeno dalyse, o jūrų žolės – Ganoje, Kuveite, Indijoje, Nigerijoje ir Kinijoje. Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes azoto poveikis veikiausiai turi pasekmių kur kas platesnei ekosistemai.
„Į vandenyną iš kanalizacijos patenkantys patogenai ir azotas visame pasaulyje kelia iššūkių pakrančių ekosistemoms, visuomenės sveikatai ir ekonomikoms. Mūsų rezultatai rodo, kad be tiesioginio poveikio, į vandenynus įtekanti kanalizacija sąveikauja su virtine antropogeniškų stresorių pakrančių ekosistemoms ir prisideda prie mažėjančių žuvų išteklių, nykstančio arealo ir poveikio žmonių sveikatai“, – daro išvadą mokslininkai.
Šaltiniai:
