Priešpalydovinis ginklas sudaužė rusišką palydovą į mažiausiai 1500 nuolaužų, suformuodamas šiukšlių, skriejančių aplink Žemę iki 27 400 kilometrų per valandą greičiu, juostą. Antžeminė valdymo komanda buvo priversta pažadinti miegančią Tarptautinės kosminės stoties įgulą ir paprašyti jų saugumo sumetimais uždaryti liukus ir įlipti į prišvartuotą erdvėlaivį.
Negana to, tai padidino bendrą kosmose skriejančių atliekų – nebeveikiančių palydovų, raketų stiprintuvų, bandomųjų ginklų – kiekį. Tuo tarpu technologijų ir gynybos kompanijos skelbia planus paleisti į orbitą naujas palydovų konsteliacijas, papildant jau skriejančių 4550 įvairių šalių palydovų pulką.
Rusijos antipalydovinis bandymas „viską tik pablogino“, teigia Brianas Weedenas, „Secure World Foundation“ – tvaraus kosmoso naudojimo siekiančios grupės – programų planavimo direktorius.
„Tai neturi nieko bendro su filmu „Gravitacija“, kuriame kažkas įvyksta ir staiga nutinka didelis „bum“, – aiškina B. Weedenas. Iš tiesų yra tam tikras „lūžio taškas, kuriame atliekų kaupimasis pradeda spartėti“, o orbitos aplinka per kelis dešimtmečius pablogėja.
Žemoji Žemės orbita kelia didelį susirūpinimą, nes būtent ten kompanijos ketina paleisti smulkius stebėjimo ir ryšių palydovus. Tarp jų – ir Elono Musko „Space Exploration Technologies Corp.“, kuris į orbitą jau yra paleidęs daugiau nei 1700 „Starlink“ palydovų ir planuoja prašyti reguliavimo institucijų leidimo pridėti jų dar 30 000, kad būtų galima iš kosmoso tiekti plačiajuostį internetą.
JAV federalinė ryšių komisija šiuo metu svarsto krūvą „SpaceX“ ir kitų kompanijų pateiktų paraiškų, verslui skubant pasinaudoti mažesnėmis paleidimo išlaidomis ir augančiu apetitu duomenims. Žemosios orbitos siūlo minimalų delsimo laiką, kol duomenys keliauja tarp žemėje esančio vartotojo ir erdvėlaivio. „Boeing“, „Amazon.com Inc.“ priklausantis „Kuiper Systems LLC“ ir „Astra Space Inc.“ – tik kelios bendrovės, pastaruoju metu pateikusios paraiškas paleisti į orbitą daugiau nei 35 000 palydovų.
Jau dabar kai kuriose žemosiose Žemės orbitose šiukšlių ir jų nuolaužų, susikaupusių po susidūrimų, kiekis yra didesnis nei tų, kurios buvo pašalintos dėl natūralaus atmosferos pasipriešinimo, praėjusiais metais perspėjo Federalinė ryšių komisija, paskelbusi taisykles, kontroliuojančias kosmoso šiukšlių grėsmę. Agentūra reguliuoja palydovus, nes erdvėlaiviai naudoja belaidžius dažnius.
Kituose regionuose kosmoso šiukšlių yra susikaupę taip tankiai, kad kai kurie analitikai daro išvadą, jog jos jau praktiškai pasiekė „nekontroliuojamą“ statusą, reiškiantį, kad šiukšlynas plėsis ir plėsis amžinai, teigia Federalinė ryšių komisija.
„Šiuo metu išgyvename žmonijos kosmoso naudojimo transformaciją, – aiškina Jonathanas McDowellas, Harvardo ir Smitsono tyrimų instituto Astrofizikos centro astronomas. – Matome, kad vis daugiau palydovų apgadinami orbita skriejančių nuolaužų. Kartais palydovai apskritai sunaikinami.“
Remiantis Susirūpinusių mokslininkų sąjungos rugsėjo 1 d. paskelbtais duomenimis, šiuo metu orbitoje yra apie 4550 veikiančių palydovų, iš kurių 3790 skrieja žemojoje Žemės orbitoje.
Palydovų operatorius „Viasat Inc.“ perspėjo apie didelių konsteliacijų keliamus pavojus, teigdamas, kad palydovų sugedimo rizika išauga, kai orbitoje jų skrieja tūkstančiai.
Paleidus į kosmosą galybę erdvėlaivių, „vos per kelerius metus dramatiškai padaugės susidūrimų ir naujų kosmoso šiukšlių“, – praėjusį mėnesį JAV Senato posėdyje įstatymų leidėjams sakė „Viasat“ valdybos narys ir buvęs NASA administratorius Jimas Bridenstine’as.
Stebimos atliekos
NASA duomenimis, Gynybos departamentas stebi daugiau nei 27 000 atskirų kosmoso šiukšlių. Iš tiesų žemosiose Žemės orbitose yra kur kas daugiau šiukšlių, kurios tiesiog per mažos, kad jas būtų galima stebėti, tačiau pakankamai didelės, kad keltų grėsmę žmonių skrydžiams į kosmosą ir robotų misijoms.
Tarptautinės kosminės stoties įgula turėjo ieškoti prieglobsčio tol, kol smūgio Rusijos palydovui „Cosmos 1408“ paliktos nuolaužos apskriejo orbitą tris kartus, teigiama NASA lapkričio 15 d. pranešime.
Likus maždaug savaitei iki pirmadieninio Rusijos raketos smūgio, NASA perkėlė Tarptautinę kosminę stotį į šalį, kad išvengtų artimo susidūrimo su nuolaužomis, likusiomis po Kinijos bandymo 2007 m., kai buvo sunaikintas meteorologinis palydovas. Nuo 1999 m. stotis atliko 29 nuolaužų vengimo manevrus, iš jų tris 2020-aisiais, remiantis gegužės 26 d. internete paskelbta NASA informacija.
NASA nuo seno yra nustačiusi gaires, kaip išvengti kosmoso atliekų. Manevrai paprastai būna nedideli: pasitelkiamas stoties rusiškas varytuvas arba kurio nors prie stoties prišvartuoto erdvėlaivio, atgabenusio keleivius iš Žemės, varomoji sistema.
„Cosmos“ nuolaužos gali sukelti problemų E. Musko „SpaceX“, teigė astronomai.
„Artimiausiomis savaitėmis kils reali rizika, kad kai kurie „Starlink“ bus prarasti, nes į juos atsitrenks rusų atliekos“, – sako J. McDowellas. „SpaceX“ neatsakė į el. paštu išsiųstas užklausas, kuriose buvo prašoma pakomentuoti. „Boeing“ atstovas taip pat atsisakė komentuoti savo palydovams kylančią riziką.
Pasak J. McDowello, šalims nelengva sumažinti kosmoso šiukšlių kiekį: kol kas tokios technikos kaip magnetinių plokščių naudojimas palydovams sugauti arba harpūnai bei tinklai tebėra bandomojoje stadijoje. Jis siūlytų pirmiausia pašalinti didžiausias šiukšles, dėl kurių ilgainiui gali susidaryti daugiausiai nuolaužų.
„Kažkuriuo metu teks pradėti visa tai kuopti“, – pridūrė jis.
