Per JAV kosmoso agentūros misiją „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) bus aiškinamasi, ar toks būdas yra veiksmingas, siekiant nukreipti kokį nors asteroidą, jeigu jis ateityje keltų pavojų Žemei.
NASA ketvirtadienį pateikė daugiau informacijos apie DART misiją, kainuosiančią apie 330 mln. JAV dolerių (286 mln. eurų).
„Nors šiuo metu nėra jokio žinomo asteroido, skriejančio susidurti su Žeme, žinome, kad esama daug netoli Žemės skriejančių asteroidų“, – sakė NASA planetos gynybos pareigūnas Lindley Johnsonas.
„Planetos gynybos raktas – aptikti juos daug anksčiau, negu jie pradės kelti susidūrimo pavojų, – pridūrė L. Johnsonas. – Nenorime atsidurti padėtyje, kai asteroidas lekia Žemės link, o mes [dar tik] turime išbandyti šį pajėgumą.“
DART aparatas turėtų būti iškeltas į kosmosą bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, startuosiančia lapkričio 23 dieną 23 val. 20 min. JAV Ramiojo vandenyno pakrantės laiku iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje.
Jeigu raketa pakils numatytu laiku, susidūrimas su asteroidu turėtų įvykti ateinančiais metais kažkuriuo metu nuo rugsėjo 26-osios iki spalio 1-osios, maždaug už 6,8 mln. km nuo Žemės.
Taikiniu pasirinktas asteroidas Dimorfas (Dimorphos), kurio graikiškas pavadinimas reiškia „du pavidalai“. Šis apie 160 metrų skersmens kūnas sukasi aplink didesnį asteroidą Didimą (Didymos, gr. „Dvynys“).
Pasak L. Johnsono, nė vienas iš šių asteroidų mūsų planetai grėsmės nekelia, bet jie yra idealūs kandidatai DART bandymui, nes šiuos dangaus kūnus galima stebėti Žemėje esančiais teleskopais.
Susidūrimą taip pat fotografuos Italijos kosmoso agentūros sukurtas mažas palydovas, kuris likus 10 dienų iki smūgio atsiskirs nuo DART aparato.
„Mažytis stumtelėjimas“
DART aparatą sukūrusioje Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje dirbanti Nancy Chabot sakė, kad Dimorfas apskrieja Didimą per 11 valandų 55 minutes – „tiksliai kaip pagal laikrodį“.
Smūgio metu DART aparato masė bus 549 kilogramai, ir jis asteroido nesunaikins, nurodė N. Chabot.
„Jis jį tik truputį stumtelės, – aiškino mokslininkė. – Jis pakreips [Dimorfo] kelią aplink didesnį asteroidą.“
„Pakitimas sudarys tik apie 1 proc. orbitinio periodo, – pridūrė N. Chabot. – Taigi, jeigu dabar jis yra 11 val. 55 minučių, gali pasidaryti 11 val. 45 minutės.“
Per šį bandymą mokslininkai tikisi geriau suprasti, kokios energijos postūmis reikalingas nukreipti asteroidui, jeigu kuri nors iš jų kada nors skrietų susidurti su Žeme.
„Siekiame kiek įmanoma tiksliau surengti priešpriešinį susidūrimą, kad nukreiptume kiek įmanoma daugiau“, – pažymėjo N. Chabot said.
Asteroido trajektorijos pokytis iš dalies priklausys nuo Dimorfo sudėties. Mokslininkai šiuo metu tiksliai nežino, kiek šis dangaus kūnas yra purus.
Pagal savo sudėtį Dimorfas priskiriamas prie Saulės sistemoje dažniausių asteroidų grupės. Jo amžius – apie 4,5 mlrd. metų, sakė N. Chabot.
„Jis panašus į įprastus chondritų [grupės] meteoritus, – nurodė ji. – Tai smulkiagrūdis uolienų ir metalų dalelių mišinys.“
Anot L. Johnsono, iki šiol į katalogus įtraukta daugiau kaip 27 tūkst. netoli Žemės skriejančių asteroidų, bet šiuo metu nė vienas jų nekelia pavojaus mūsų planetai.
1999 metais atrastas asteroidas Benu (Bennu), kurio skersmuo – apie 500 metrų, 2 135 metais prasilenks su mūsų planeta maždaug pusiaukelėje tarp Žemės ir Mėnulio, bet susidūrimo su juo tikimybė laikoma labai menka.