Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Šefildo universiteto darbuotojai, atrado, kad beta laktaminiai antibiotikai žudo meticilinui atsparius auksinius stafilokokus padarydami skylučių ląstelių sienelėse. Ląstelėms augant, skylutės didėja, ir galiausiai bakterijos žūsta, skelbia scitechdaily.com.

Išsiaiškinę šių antibiotikų veikimo principą, mokslininkai ketina jo pagrindu sukurti naujų preparatų, galbūt padėsiančių įveikti įprastiems antibiotikams atsparias bakterijas. Ir anksčiau buvo žinoma, kad beta laktaminiai antibiotikai neleidžia augti ląstelių sienelėms, bet tikslus mechanizmas buvo suprastas tik visai neseniai.

Šefildo universiteto Biomokslų fakulteto dėstytojas Simonas Fosteris sakė: „Penicilinas ir kiti šiai klasei priklausantys antibiotikai yra svarbiausia sveikatos priežiūros dalis jau daugiau nei 80-imt metų ir padėjo išgelbėti per 200 milijonų gyvybių. Tačiau jų naudojimui itin didelę grėsmę kelia visame pasaulyje plintančios antibiotikams atsparios bakterijos.“

„Tyrimo metu sutelkę dėmesį į meticilinui atsparius auksinius stafilokokus, sužinojome, kad beta laktaminiai antibiotikai ląstelių sienelėse padaro nedidelių skylučių, kurios didėja augant ląstelėms ir tampa šių bakterijų žūties priežastimi. Taip pat nustatėme keletą enzimų, atsakingų už skylučių atsiradimą, – tęsė S. Fosteris. – Mūsų radiniai padės geriau suprasti, kaip veikia turimi antibiotikai, ir suteiks galimybių kurti naujus medikamentus, pasauliui atsidūrus ant antibiotikams atsparių bakterijų pandemijos slenksčio.“

Išsiaiškinta, kaip antibiotikai veikia bakterijas. Scanpix/ZEISS Microscopy nuotr.
Foto: Scanpix

Pasitelkę naująsias žinias ir informaciją apie enzimų valdymo ypatumus, mokslininkai pademonstravo naujo kombinuoto gydymo nuo meticilinui atsparių auksinių stafilokokų veiksmingumą.

Komanda rėmėsi paprastu modeliu, apibūdinančiu bakterijų ląstelių sienelių plėtimąsi augimo ir dalijimosi procesų metu, ir iškėlė hipotezę, kas nutinka, kai šiuos procesus sutrikdo tokie antibiotikai kaip penicilinas. Hipotezė buvo patikrinta naudojant keletą molekulinių metodų, įskaitant aukštos skiriamosios gebos atominės jėgos mikroskopiją.

Tarptautinei studijai vadovavo Šefildo universitetas, o prie jos prisidėjo tokios įstaigos kaip Siameno universitetas (Kinija), Masaryko universitetas (Čekija) bei McMasterio universitetas (Kanada).
Šefildo universiteto Patologijos katedroje dirbęs Cecilis George’as Paine’as 1930 m. pirmą kartą panaudojo peniciliną kaip vaistą. Jis išgydė dviejų kūdikių infekciją peniciliną gaminančio grybelio filtratu, kurio gavo iš savo dėstytojo Alexanderio Flemingo, studijuodamas Londono Šv. Marijos ligoninės Medicinos fakultete.

Šaltinis: https://www.pnas.org/content/118/44/e2106022118