Iš pradžių atrodo, kad nuotraukoje, užfiksuotoje spalio 8 dieną – pavieniame kadre iš ilgesnio fotografavimo laiko intervalais – gali būti užfksuotas kobalto bombos sprogimas virš Europos, bet šis baugiai atrodantis mėlynos šviesos žybsnis nepadarė jokos žalos. Tiesą sakant, dauguma žmonių jo niekada net nepastebėtų, rašo sciencealert.com.

Šiame kadre iš tikrųjų užfiksuotas visiškai nepavojingas reiškinys, vadinamas trumpalaikiu švytėjimo įvykiu (angl. transient luminous event). Tai į žaibą panašus reiškinys, smogiantis į viršų aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose.

Trumpalaikiai švytėjimo reiškiniai, dar vadinami viršutinės atmosferos žaibais, apima visą puokštę panašių reiškinių, kurie susiformuoja audrų metu, bet gerokai aukščiau negu ten, kur formuojasi mums įprasti žaibai. Tačiau jie, nors ir yra panašūs į žaibus, susidaro šiek tiek kitaip.


„Mėlynosios srovės“ (angl. blue jets) įvyksta kiek žemiau stratosferoje ir būna sukeltos žaibų. Jei žaibas sklinda per audros debesų neigiamo krūvio (viršutinį) regioną, kol perskrodžia teigiamą sritį apačioje, jis trenkia viršun, sukeldamas mėlyną švytėjimą nuo molekulinio azoto.

Tuomet egzistuoja dar raudonieji „kaukai“, arba spritai (stratosferos / mezosferos perturbacijos, kylančios dėl intensyvios audros elektrifikacijos (angl. Stratospheric/mesospheric Perturbations Resulting from Intense Thunderstorm Electrification, SPRITE) – elektros iškrovos, kurios dažnai švyti raudonai, pasirodo aukštai virš audros ląstelės ir yra sukeltos trikdžių nuo žaibų apačioje – taip pat šiek tiek blausiau švytintys raudonieji „elfai“ (angl. Emission of Light and Very Low Frequency perturbations due to Electromagnetic Pulse Sources, ELVES), pasirodantys jonosferoje.

Blyksnis virš Europos užfiksuotas iš kosmoso. NASA/ESA/T. Pesquet nuotr.

Nenuklystant nuo temos, dar išskiriami „troliai“ (angl. Transient Red Optical Luminous Lineaments, TROLL), kurie pasirodo po stiprių spritų, taip pat „laumės“ (angl. Pixies) ir „vaiduokliai“ (angl. GHOSTS). Neabejojame, kad mokslininkams buvo labai smagu įvardyti visus šiuos reiškinius.

„Kalbant apie šiuos žaibus, labiausiai žavi tai, kad vos prieš kelis dešimtmečius juos matydavo pilotai, bet mokslininkai nebuvo tikri, kad jie tikrai egzistuoja“, – komentare prie savo nuotraukos rašė Th. Pesquet.

„Tačiau prabėgo keli metai, ir mes galime patvirtinti, kad elfai ir kaukai yra labai realūs ir taip pat gali daryti įtaką mūsų klimatui!“

Nors prancūzų astronautas nepaaiškina, kurį konkrečiai šviesos reiškinį mes matome, šis kadras galėjo įamžinti „mėlynąją pradžią“ (angl. blue starter”) – mėlynąją srovę, kuri nevirsta tikrąja srove, bet sukuria trumpesnį ir ryškesnį švytėjimą.

Nufotografuoti šiuos reiškinius nuo žemės yra itin sudėtinga, nes jie vyksta labai aukštai danguje, be to, juos paprastai uždengia audros debesys. Maža to, jie trunka vos kelias milisekundes ar pora sekundžių.

Turint tai galvoje, akivaizdu, kad TKS yra puiki vieta šiems trumpalaikiams reiškiniams fiksuoti, ypač jei yra nustatytas fotografavimas laiko intervalais. Taigi iki šiol astronautams jau yra pavykę įamžinti nemažai tokių blyksnių, o nuo žemės jų yra nufotografuota vos keletas.

Įdomu tai, kad Žemė nėra vienintelė planeta, kur vyksta tokie šviesos šou. Vos praėjusiais metais tyrinėtojai nustatė, kad mėlynųjų spritų būna ir Jupiteryje.

„Kosminė stotis itin tinka tokiam stebėjimui, nes ji skrieja virš ekvatoriaus, kur vyksta daugiau audrų“, – pažymi Th. Pesquet.

„Tai labai reti įvykiai ir Europoje šalia Kolumbo laboratorijos mes turime įstaigą, skirtą tokiems šviesos žybsniams stebėti“.

Tikimės, kad šie tyrinėjimai ateityje parūpins mums kur kas daugiau nuotraukų su šiuo neįtikėtinu reiškiniu!

Šaltinis: https://www.flickr.com/photos/thom_astro/51562573278/