Portugalas Jose Natario, 31 metų mokslininkas, dirbantis Lisabonos technikos universitete, mokslo žurnale "Classical and Quantum Gravity" tvirtina, kad net teoriškai toks pagreitėjimas neįmanomas. Nors tokio greičio buvimo teoriją, pavadintą "wrap-drive spacetime" (skrydžio iškreivinta erdve) teorija, pirmasis rimtai 1994 metais ėmė nagrinėti meksikietis astrofizikas Miguelis Alcubierre, kuris pamėgino netradiciniu būdu nagrinėti A.Einšteino reliatyvumo teoriją.
Pagal A.Einšteiną, veikiant gravitacijai erdvė iškrypsta. Tada M.Alcubierre pateikė prielaidą, kad erdvę priešais skriejantį erdvėlaivį sugebėjus sutankinti,o už jo praretinti, laivas imtų skrieti kaip banglentininkas bangos šlaitu ir net galėtų pasiekti didesnį už šviesos greitį.
Tuo tarpu pasak J.Natario, jo teoriniai tyrimai rodo, jog nėra reikalo tankinti ir retinti erdvės, nes kosminis laivas erdve skrietų kaip burbulas vandenyje. Jis mato kitą problemą: skrydis didesniu negu šviesos greičiu sudarytų didžiulius neigiamos energijos kiekius, kurie niekur neišnyktų. "Mano tyrimas įrodo, kad teoriškai greitesnis už šviesą skrydis neįmanomas net iš principo, o praktiškai - tuo labiau, nes niekas nežino, ką daryti su neigiamos energijos lauku", - sako J.Natario.
Jis nurodo dar vieną problemą - būtų neįmanoma gauti signalą iš "viršviesinio burbulo" išorės, vadinasi, nebūtų įmanoma valdyti už laivo ribų esančių fizikinių reiškinių, o šviesa tokio burbulo viduje sukurtų "neapibrėžtus mėlynuosius poslinkius", kurie padarytų tą erdvę nestabilią. Beje, "USS Enterprise" kapitonas Kirkas su šiais portugalų mokslininko išvedžiojimais tikrai nesutiktų.