– Ką įdomaus galima pamatyti rudenį ir žiemos pradžioje nakties danguje virš Lietuvos?
– Jei kalbėtume apie planetas, kurias galėtume pamatyti šiais metasi, tai spalio mėnesį vakarais galima danguje paieškoti Veneros, Jupiterio, Saturno. Kitos planetos nesimatys. Lapkričio mėnesį paryčiais danguje ims matytis ir Marsas. Vakarai dar matytis ir minėtos Venera, Saturnas ir Jupiteris. Gruodžio mėnesį Venerą ir Jupiterį jau tik porą valandų vakarais tepamatysime. Iš įdomesnių reiškinių, kuriuos dar galima bus stebėti, tai galima paminėti geminidų meteorų srautą. Taip vadinamas meteorų lietus. Jis geriausiai matysis gruodžio 6-14 naktimis. Šį meteorų lietų yra sukėlęs praskridęs Fajetono asteroidas.
– Minėjote, kad bus galima pamatyti danguje planetas, pavyzdžiui, Marsą. Kaip žinoti, ar tas šviesuliukas danguje yra planeta, ar žvaigždė?
– Įprastai planetos yra ryškiausi objektai nakties danguje, žinoma, be Mėnulio. Tačiau supainioti su žvaigždėmis yra lengva. Reikia pasistengti, kad galėtumėte atskirti. Mes leidžiame tokią knygutę „Lietuvos dangus“, kurioje galima rasti tokius žvaigždėlapius, kuriuos pavaizduota, kai kiekvieną mėnesį ir kokiame žvaigždyne reikia ieškoti kiekvienos iš planetų. Tai yra tokia pagalbinė priemonė. Jei neturite to leidinio, reikia ieškoti informacijos internete.
– Ko gero daugelis mano, kad būtent vasaros dangus yra turtingas tuo, ką mes galime pamatyti. Pavyzdžiui, rugpjūčio dangus. Ar tai yra mitas, kad vasaros danguje galima visko daugiau pamatyti negu rudenį arba žiemą?
– Negaliu pasakyti, kad vasarą yra įdomesnė negu žiema. Paprastai yra taip, kad žmonės vasarą daugiau laiko skiria poilsiui ir dažniau pakelia akis į dangų. Be to, naktimis nėra šalta.
– Minėjote, kad galima įsigyti specialų leidinį, kuri padės orientuotis danguje ieškant planetų ir žvaigždžių?
– Šį leidinį galima užsisakyti internete Molėtų observatorijos feisbuko paskyroje, kur mes ir priimame užsakymus. Taip pat galima įsigyti ir Planetariume, leidinys taip pat yra platinamas ir Kosmologijos muziejuje.
– Ar tam, kad pamatytume danguje daugiau ir ryškesnių objektų, reikia važiuoti kažkur už miesto, į gamtą? Ar galima matyti ir mieste?
– Be abejonės dangus geriau matosi tamsioje vietoje kažkur už miesto. Tad ir observatorijai mes ilgai ieškojome tamsios vietos Lietuvoje, kur galėtume geriau matyti žvaigždes.
– Tikriausiai paprastai žmonėms danguje pamatyti rūpi viena, o profesionalams astronomams – ką kito. Kas jus labiausiai domina ir koks reginys patrauktų jūsų dėmesį?
– Domiuosi panašiais dalykais kaip ir dauguma žmonių. Tad visų pirma yra labai įdomu pamatyti atskriejančią kometą. Šiais metasi kaip tik turėsime tokią galimybę pamatyti vos šiemet atrastą „Leonardo“ kometą. Prie Žemės ji labiausiai priartės gruodžio 12 dieną. Kometa atrasta šių metų sausio 3 dieną ir ji artėja prie mūsų. Gali būti, kad ji matysis net ir plika akimi.
– Gal galite patikslinti, ką reikia turėti ir kaip pasiruošti, kad būtų galima ką nors įdomaus pamatyti nakties danguje?
– Norintys nepraleisti įspūdingo reginio turėtų pasirūpinti iš anksto. Pavyzdžiui, kometų uodegos yra išblyškusios, akimi gali būti sunku pamatyti.
Todėl norint pasiruošti tokių išskirtinių reiškinių stebėjimui, kaip kometų priartėjimas, reiktų pasiruošti arba žiūronus, arba nedidelį teleskopą, taip pat pravartu turėti žvaigždėlapį, taip pat reikia, kad akys būtų pripratusios prie tamsos ir bent 10 minučių žiūrėti į dangų, kad pavyktų pamatyti.
– Ačiū už pokalbį!
Daugiau mokslo naujienų ir įdomybių žiūrėkite naujame „Delfi TV“ projekte „Smalsios“, kuriame „Delfi“ žurnalistė Kristina Pocytė ir mokslo žurnalistė Goda Raibytė atliks įvairiausius eksperimentus vaikams ir suaugusiems, apžvelgs svarbiausias savaitės mokslo naujienas ir kalbins Lietuvos mokslininkus.
Pirmojoje laidoje „Smalsios“ taip pat žiūrėkite, kodėl mokslininkai moko karves „eiti į tualetą“, kaip pasidaryti super atšaldytą vandenį ir ledo kristalus ir kas yra „ilgasis COVID-19”.
