Laureatai sukūrė „naują ir originalų įrankį molekulėms kurti – organokatalizę“, sakoma akademijos pranešime. Šios technologijos padėjo sukurti naujų vaistų ir „padaryti chemiją žalesnę“.
B. Listas ir D. W. C. MacMillanas, kuriems abiem – po 53 metus, taip pat gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) premijos piniginę dalį.
Škotijoje gimęs D. W. C. MacMillanas dirba JAV Prinstono universiteto profesoriumi, o B. Listas yra Vokietijoje veikiančio Maxo Plancko anglių tyrimų instituto direktorius bei profesoriauja Kelno universitete.
„Daugelis tyrimų sričių priklausomos nuo chemikų gebėjimo konstruoti molekules, galinčias sudaryti elastingas ir patvarias medžiagas, kaupti energiją akumuliatoriuose arba slopinti ligos vystymąsi“, – sakoma Karališkosios mokslų akademijos pranešime.
„Šis darbas reikalauja katalizatorių, kurie yra medžiagos, valdančios ir spartinančios chemines reakcijas, netapdamos galutinio produkto dalimi“, – pridūrė akademija. Pažymima, kad prieš laureatams išvystant savąją tyrimų sritį moklsininkai manė, kad katalizatorių būna tik dviejų rūšių – metalų ir fermentų.
2000 metais abu tyrėjai nepriklausomai vienas nuo kito išvystė trečios rūšies medžiagas – nedidelės molekulinės masės „asimetrinius organinius katalizatorius“.
Prieš paskelbiant šių metų laureatus ekspertai sakė, kad premija už pasiekimus chemijos srityje gali būti paskirta labai plačiam tyrėjų ratui.
Specializuotas institutas „Clarivate“, kasmet skelbiantis į Nobelio premiją galinčių pretenduoti mokslo pasiekimų sąrašus, nurodė, kad tikėtinus kriterijus atitinka daugiau kaip 70 mokslininkų, kurių straipsniais yra itin gausiai cituojami.
Pernai ši premija atiteko prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai „už genomo redagavimo technologijos sukūrimą“. Jos buvo tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.
Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe, vokietis Klausas Hasselmannas ir italas Giorgio Parisi. Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.
2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.
Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.
Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.