Prancūzijos Pasteuro vardo instituto ir Laoso universiteto mokslininkai šiaurinėje šalies dalyje esančiose klinties olose sugavo 645 šikšnosparnius ir patikrino juos dėl su SARS-CoV-2 susijusių virusų. Jie aptiko tris virusus, kuriems davė pavadinimus BANAL-52, BANAL-103 ir BANAL-236, galinčius susargdinti pasagnosinius šikšnosparnius. Be to, jų genomas su SARS-CoV-2 sutampa net 95 proc.
Vienas iš šių virusų – BANAL-52 – net 96,8 proc. identiškas SARS-CoV-2, praneša „Nature News“. Tai reiškia, kad BANAL-52 į SARS-CoV-2 panašiausias iš visų mokslininkams žinomų virusų. Iki tol artimiausiu SARS-CoV-2 buvo laikomas RaTG13, kuris buvo aptiktas pasagnosiuose šikšnosparniuose dar 2013 metais. Jį su SARS-CoV-2, anot „Nature News“, vienija 96,1 proc. panašus genomas.
Be to, visi trys neseniai atrasti virusai itin panašūs į SARS-CoV-2 bene svarbiausia savo genomo dalimi, vadinama prie receptorių surišimo domenu (RBD), o tai nebūdinga jokiam kitam panašiam virusui. SARS-CoV-2 atveju RBD jungiasi prie žmogaus ląstelių receptoriaus, žinomo kaip ACE2. Virusas šiuo receptoriumi naudojasi kaip vartais, pro kuriuos patenka į ląsteles.
Svarbiausias mokslininkų atradimas šiuo atveju tas, jog BANAL-52, BANAL-103 ir BANAL-236 virusai gali patekti į žmogaus ląsteles, t.y. šie virusai yra zoonozės. Iki tol kiti variantai, siūlyti kaip SARS-CoV-2 pirmtakai rasti šikšnosparniuose, tarp jų ir RaTG13, to padaryti negalėjo, teigia mokslininkai. Minėtieji trys virusai gali prisijungti prie ACE2 beveik taip pat kokybiškai, kaip ir Uhane aptiktas SARS-CoV-2.
Radiniai, apie kuriuos pirmiausia paskelbta „Research Square“ serveryje rugsėjo 17 dieną, papildo jau turimus įrodymus, kad SARS-CoV-2 kilęs iš laukinės gamtos, o ne ištrūkęs iš laboratorijos.
Tyrimų rezultatai atskleidė, jog „sekos, labai artimos pirmosioms SARS-CoV-2 atmainoms, aptinkamos laukinėje gamtoje“ – teigiama mokslo bendruomenės įvertinimo tebelaukiančiame Prancūzijos „Pasteur“ instituto ir Laoso universiteto mokslininkų darbe.
„Receptorius surišantis SARS-CoV-2 domenas, kai tik buvo pirmą kartą aptiktas, atrodė neįprastai, nes paprasčiausiai nebuvo su kuo jį palyginti, nebuvo panašių virusų. Dabar, kai imame ir analizuojame daugiau pavyzdžių iš gamtos, aptinkame daugiau giminingų virusų, kurių genų sekos labai artimos“, – konstatuoja prie tyrimo neprisidėjjęs evoliucijos biologas iš Sidnėjaus universiteto Edwardas Holmesas.
Tyrimo autorių teigimu, jų radinys pagrindžia hipotezę, esą, SARS-CoV-2 susiformavo rekombinuojant pasagnosių šikšnosparnių organizme tūnančių virusų sekas.
Nepaisant to, nors nauji virusai ir artimai susiję su SARS-CoV-2, visiems trims trūksta vadinamosios furinų skilimo vietos, kurią turi SARS-CoV-2. Ji padeda virusui patekti į ląsteles, rašo „Nature News“. Tai reiškia, kad, norėdami geriau perprasti SARS-CoV-2 kilmę, turime atlikti daugiau tyrimų, paaiškinsiančių, kaip ir kada susiformavo furinų skilimo vietos.
Kaip skelbia „Bloomberg“, šiuo metu sprendžiama, ar mokslinio darbo rezultatus skelbti specializuotame žurnale „Nature“.
