Lotyniškas to roplio pavadinimas, suteiktas Cukubos universiteto mokslininkų, – Ulughbegsaurus uzbekistanensis. Apie dar vienos dinozaurų genties ir rūšies egzistavimą, esą, byloja kreidos laikotarpiu datuojamos fosilijos, aptiktos Kyzylkumų dykumoje, Uzbekijoje. Nors ir įrodymų – ne per daugiausia, fosilijos aiškiai liudija apie plėšrūnų unikalumą.
Žurnale „Royal Society Open Science“ savo atradimą paviešinę mokslininkai teigia sugebėję išsiaiškinti tikrąjį U. uzbekistanensis dydį, ir tai padarę turėdami vienintelę, dalį viršutinio žandikaulio atitinkančią fosiliją. Šitai pavyko, nes teropodų (driežadubenių dinozaurų būrio iškastinių roplių pobūrio plėšrieji dinozaurai, vaikščioję į paukščio panašiomis užpakalinėmis kojomis) viršutinis žandikaulis gali būti panaudotas kaip atspirties taškas realiam gyvūno dydžiui nustatyti, mat egzistuoja koreliacija tarp jo ir šlaunikaulio matmenų.
Remdamiesi šiuo atitikimu, mokslininkai padarė prielaidą, kad U. uzbekistanensis buvo maždaug 7,5–8 metrų ilgio ir svėrė apie tūkstantį kilogramų. Jei taip, vadinasi, jis buvo gerokai didesnis už tuo pačiu metu gyvenusius garsiųjų tiranozaurų (Tyrannosaurus rex) pirmtakus ir artimus giminaičius. Konkurenciją U. uzbekistanensis galėjo sudaryti nebent Timurlengia – tuo pačiu metu ir tame pačiame regione gyvenę teropodai. Visgi jų dydis nebuvo toks įspūdingas (ilgis siekė 3–4 metrus), todėl tikėtina, kad jie medžiojo kitokį grobį, nesukeldami didelės grėsmės U. uzbekistanensis.
Dėl pjūkliškų dantų U. uzbekistanensis tenka priskirti karcharodontozaurams. Šios dinozaurų grupės pavadinimas kildinamas iš baltųjų ryklių (Carcharodon) genties pavadinimo, o pastarąjį inspiravo graikiškas žodis „karchar“, reiškiantis „(dantytai) išpjaustytas“, ir „odon“, reiškiantis „dantis“. Savaime suprantama, kad dėl tokios formos dantų U. uzbekistanensis tikrai turėjo būti aršūs mėsėdžiai.
Mokslininkų atradimas vertas susidomėjimo ne tik dėl galimybės dar vieno tipo personažu papildyti dinozaurų ir katastrofų tematikos fantastinius filmus, bet ir todėl, kad verčia pakoreguoti įsivaizdavimą apie karcharodontozaurams tekusį vaidmenį, būtent – jų viešpatavimą ir viršenybę net ir tiranozaurų atžvilgiu.
„Mūsų atradimas įrodo, kad plėšrieji karcharodontozaurai ir tiranozaurai gyveno tuo pačiu metu ir tame pačiame regione, bet karcharodontozaurai dominavo mažesnių tiranozaurų atžvilgiu (pastarieji tapo didesni tik vėlesniame kreidos periodo etape)“, – portalui „IFLScience“ paaiškino tyrimui vadovavęs Kohei Tanaka.
„Norėtųsi atrasti daugiau fosilijų Azijoje, kad pavyktų geriau suprasti plėšriųjų dinozaurų evoliuciją ir tarpusavio konkurenciją“, – pridūrė mokslininkas.
