Kasmet pasaulio gyventojai suvartoja 10 milijardų kilogramų kavos. Ir šis skaičius auga, kaip ir žmonių skaičius šioje planetoje. Kavos pupelių auginimas yra siejamas su miškų nykimu, spaudimu nykstančioms rūšims ir dar daugybe kitų bėdų. Bet jei ateityje ruošiamės valgyti laboratorijoje užaugintą mėsą, gal galime gerti ir laboratorijoje užaugintą kavą? Būtent to mokslininkai Suomijoje ir ketina siekti.
Mokslininkai iš tikrų kavamedžių ima ląstelių mėginius, o tuomet juos augina laboratorijoje. Tikslas – auginti kavą taip, kad nereikėtų naikinti miškų ir kurti milžiniškų plantacijų. Kitaip tariant, mokslininkai nori kultyvuoti ląstelių kultūras ir laboratorijoje auginti vartojimui tinkamą kavos pupelių medžiagą. Ir praeitą savaitę mokslininkai džiaugėsi pirmuoju laboratorijoje užaugintu kavos puodeliu.
Mokslininkai augino ląsteles naudodami specialų maistinių medžiagų mišinį. Jo reikia todėl, kad tos ląstelės nėra augalas, turintis visą šaknų ir lapų struktūrą. Tos ląstelės augo į biomasę, kuri savo turiniu yra identiška kavos pupelėms. Galiausiai ta biomasė buvo surinkta, išdžiovinta ir paskrudinta. Gautas puodelis kavos savo skoniu ir kvapu niekuo nesiskyrė nuo įprasto gėrimo. O kodėl turėtų skirtis – juk cheminės medžiagos ten buvo tos pačios.
Tokia ląstelinė žemdirbystė tikriausiai yra mūsų maisto pramonės ateitis. Mes tiesiog negalima iš miškų imti žemę žemdirbystei ir tikėtis, kad nieko blogo nenutiks. Miškai Žemei yra labai reikalingi – jie ne tik valo orą, bet ir skatina lietų ir vėsina regionus. Taigi, tikėtina, kad ateityje ne tik valgysite laboratorijose užaugintą mėsą, bet ir gersite laboratorijoje užaugintą kavą.
Beje, šaltoji Suomija kava domisi ne šiaip sau. Suomiai yra daugiausiai kavos išgerianti šalis pasaulyje.
Be to, pranešama, kad visame pasaulyje smarkiai brangs kava – tiek dėl auginimo, tiek dėl skrudinimo, apdirbimo ir transportavimo kaštų augimo.
