Šis vertingas ir iškalbingas radinys – du žmonių skeletai, apdėlioti dešimtimis keraminių indelių (tai, beje, vienas iš ankstyviausių tapytos keramikos radinių), negyvenamoje vietovėje, panašu, kapinėse. Skelbiama, kad archeologai iškėlė net penkiasdešimt nepažeistų dirbinių, iš kurių dvidešimt paimta tyrimams.
Anksčiau atliktas tyrimas padėjo nustatyti kriterijus, kuriais remiantis atpažįstami socialiai vertingi maisto produktai, pavyzdžiui, jų svarba matuojama pagal tai, ar sunku rasti ingredientų, kiek trunka gamyba ir t.t. Nustatyta, kad šiuose induose buvo laikomas alus, tad archeologai daro išvadą, jog šis gėrimas nebuvo vien įprastas priedas prie valgio.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad šis alkoholinis gėrimas galėjo būti svarbi ritualinės mirusiųjų laidojimo ceremonijos dalis. Kai kurie indai dydžiu primena šiandien mūsų naudojamas stiklines. Septynios iš jų – ilgo kaklelio Hu indai, iš kurių alkoholis buvo geriamas vėlesniais istoriniais laikotarpiais.
„Atlikę nuosėdų keraminiuose induose, aptiktuose Hutiaosioje, tyrimus, išsiaiškinome, kad šie indai buvo naudojami alui laikyti. Šis senovinis alus tikrai niekuo neprimena šiandieninio IPA. Tais laikais tai buvo lengvai fermentuotas saldus gėrimas, greičiausiai drumstas“, – sako antropologas iš Darmuto koledžo Naujame Hampšyre Jianing Wang.
Indų analizės metu ekspertai analizavo krakmolo, fitolitų (suakmenėjusių augalų liekanų) ir pelėsio mėginius, paimtus iš rastų indų vidaus. Tada gauti duomenys buvo lyginami su kontroliniais mėginiais iš supančios dirvos.
Krakmolo granulių, fitolitų, pelėsio ir mielių pėdsakai, aptikti induose, būdingi alaus fermentacijos procesui. Ekspertai spėja, kad šiam alkoholiniam gėrimui gaminti buvo naudojami ryžiai, javai ir nežinomi augalai. Spėjama, kad ryžių lukštai ir kitos augalų dalys gamyboje naudotos fermentacijai paspartinti.
Kadangi radiniai itin seni – tuo metu ryžiai dar tik buvo pradedami naudoti kaip vienas pagrindinių maisto produktų – mokslininkams labai sunku tiksliai pasakyti, kaip senovės kinai gamino alų.
„Mes tikrai nežinome, kaip prieš devynis tūkstančius metų žmonės gamino alkoholį, nes fermentacija gali vykti ir natūraliai. Jeigu po valgio likę ryžiai ar kiti javai po kiek laiko pasidengdavo pelėsiu, žmonės galėjo pastebėti, kad maistas tapo saldesnis, o dar vėliau – su laipsniais.
Nesvarbu, kad senovės kinai ir neturėjo biochemijos žinių, galinčių jiems paaiškinti, kas nutiko su maisto likučiais, jie neabejotinai pastebėdavo tą fermentacijos procesą. Galiausiai bandymų ir klaidų metodu jį ištobulino“, – aiškina Jianing Wang.
Pelėsis alaus gamybos procese atlieka veikliosios medžiagos vaidmenį abejose etapuose: tiek sacharifikacijoje (transformuojant krakmolą į cukrų su enzimais), tiek fermentacijoje (verčiant cukrų į alkoholį ir kitas formas pasitelkus mieles).
Mokslininkai džiaugiasi, kad su alaus kultūra senovės Kinijoje susijęs radinys gali padėti sudarant ryškesnį to meno visuomenės paveikslą. Šiandien teritorija, kur aptikti radiniai, yra Kinijos ryžių auginimo centras, tačiau prieš devynis tūkstančius metu ten galimai gyveno medžiotojai ir rinkėjai.
Labiau pažengusios ryžių augintojų bendruomenės neatsirado dar kelis tūkstantmečius, o už šį tyrimą atsakinga mokslininkų komanda mano, kad tais laikais – kaip ir dabar – alus prisidėjo prie glaudesnio visuomenės bendradarbiavimo.
„Mūsų gautos išvados leidžia spėti, jog alkoholio vartojimas buvo vienas esminių senovės laidojimo ritualų Pietų Kinijoje elementų, prisidėjęs prie sudėtingų ūkininkavimu besiverčiančių bendruomenių atsiradimo po tūkstančio metų“, – teigiama mokslininkų parengtoje ataskaitoje.
