Maždaug už 500 milijonų šviesmečių nuo Žemės esančioje galaktikoje astronomai aptiko naujo tipo supernovą. Šį galingą sprogimą, vadinamą susiliejimo sukelto branduolio kolapso supernova (merger-triggered core collapse supernova), buvo tikimasi aptikti kai kuriose sistemose, kur žvaigždės skrieja viena apie kitą, tačiau lig šio jų nebuvo užfiksuota.

Labiausiai paplitęs supernovų tipas yra vadinamas branduolio kolapso supernovomis, įvykstantis, kai masyvi žvaigždė išnaudoja savo kurą ir sukrinta į save – kolapsuoja. „Tai nuo senatvės mirštanti žvaigždė“, – sako Dillon Dong iš Kalifornijos Technologijų instituto Pasadenoje. „Išsiaiškinome, kad masyvios žvaigždės gali mirti daug anksčiau.“

Kosmosas
Foto: Scanpix

Dongas su kolegomis Very Large Array Sky Survey 2017 ir 2018 metų duomenyse ieškojo ryškių radijo bangas spinduliuojančių objektų, kurių nebuvo ankstesnėse apžvalgose. Jie aptiko daug ryškesnį už kitus spinduliavimo blyksnį, pavadintą J121001+495647. Tuomet jie atliko stebėjimus ir atliko paiešką archyviniuose duomenyse, kol galiausiai rado gama spindulių blyksnį, kuris įvyko toje pačioje vietoje 2014.

Apjungę visą šią informaciją, tyrėjai sudėliojo aiškų šio objekto istorijos vaizdą. Jų skaičiavimai rodo, kad tai buvo masyvo žvaigždė, besisukanti apie kompaktišką objektą – neutroninę žvaigždę arba juodąją bedugnę, – kuris įkrito į žvaigždę ir ištėškė plazmą į jos aplinką.

„Įsivaizduokite per vandenį neriantį išties sunkų objektą – jis sukels bangas ir vanduo tikš į šonus“, – sako Dongas. „Tas pats vyksta su žvaigždės medžiaga.“

Galiausiai kompaktiškas objektas sutrikdė žvaigždės branduolį, sukurdamas galingą pliūpsnį, stebėta 2014 metais. Šiek tiek lėtesniu tempu sprogo ir visa žvaigždė, sukeldama per materijos apvalkalą nusiritusią smūginę bangą, kuri savo ruožtu sukūrė radijo bangas, paskatinusias Dongą su kolegomis šio sprogimo ieškoti.

Šaltinis: newscientist.com/article/2288765