Mokslininkai kalba apie įvairius siaubingus scenarijus, jeigu nepavyks suvaldyti klimato kaitos. Panagrinėjus galimą tiesioginį poveikį, yra gerų naujienų – klimato kaita neturėtų tapti žmonijos pražūtimi.

„Neturime klimato kaitos scenarijų, kurie baigtųsi žmonių rasės išnykimu“, – el. laiške portalą livescience.com patikino įžymus Pensilvanijos universiteto atmosferos mokslų profesorius Michaelis Mannas, knygos „The New Climate War: The Fight to Take Back Our Planet“ autorius.

Visgi įmanoma, kad klimato kaita sukels grėsmę šimtams milijonų žmonių, pavyzdžiui, sumažėjus maisto ir geriamojo vandens atsargoms, gali subyrėti visuomenė ir kilti visuotinis konfliktas.
Bus per karšta?

Žmonės didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir metanas, kiekį atmosferoje degindami iškastinį kurą ir užsiimdami kita veikla. Šios dujos sulaiko saulės šilumą, todėl auga pasaulio temperatūra ir sparčiau vyksta klimato kaitos procesai, o žmonėms gresia rimtos nelaimės.

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

Nesuvaldomas šiltnamio efektas, ko gero, yra vienintelis variantas, kai klimato pokyčiai galėtų tiesiogiai sukelti žmonijos išnykimą, mano Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusio Kembridžo universiteto Egzistencijos rizikos tyrimų centro mokslo darbuotojas Luke’as Kempas. Šis efektas pasireiškia, kai planetoje prasideda nesustabdomas šiltėjimo ciklas (sugeriama daugiau šilumos, nei išspinduliuojama), kol galiausiai išgaruoja vandenynai, ir planeta tampa nebetinkama gyvybei.

Laimei, toks scenarijus Žemėje nėra tikėtinas. Kad jis išsipildytų, planetoje anglies dioksido kiekis turi siekti keletą tūkstančių dalelių iš milijono (Žemėje šių dalelių yra truputį daugiau nei 400 iš milijono) arba turi įvykti didelis metano dujų išsiveržimas, bet tokiam incidentui šiuo metu taip pat nėra pagrindo, 2018 m. savo darbdaviams pareiškė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkas Brianas Kahnas.

Nesuvaldomas šiltnamio efektas vyksta Veneroje, tačiau ši planeta yra daug arčiau Saulės, be to, Veneros atmosfera – tankesnė, joje daugiau anglies dioksido, todėl ji sulaiko daugiau saulės šilumos nei Žemės atmosfera. Nepaisant klimato kaitos pesimistų dažnų kalbų apie nesuvaldomą šiltnamio efektą, turimi mokslo duomenys neremia tokio scenarijaus. M. Mannas pridūrė: „Nėra priežasties išpūsti klimato kaitos grėsmės. Esama padėtis ir taip pakankamai bloga, būtina nedelsiant imtis veiksmų.“

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

Anot jo, pasaulio temperatūrai pakilus 3 °C ar daugiau, galėtų subyrėti mūsų visuomenės santvarka, prasidėti didžiuliai neramumai ir konfliktai, dėl kurių ateitis atrodytų kaip distopinis Holivudo filmas. Taip nutiktų, pavyzdžiui, atsiradus maisto trūkumui.

Planetos šiltėjimas daro įvairiopą neigiamą poveikį maisto gamybai, įskaitant vandens trūkumą, dėl kurio sumažėja ir derlius. Maisto pramonės sunkumai gali padidinti mirtingumo rodiklius, sukelti ekonominius nuostolius, sociopolitinį nestabilumą bei kitas problemas, paveikiančias mūsų santvarką ir visuomenę, rašoma vasario 21 d. žurnale „Climatic Change“ paskelbtame tyrime.

Ankstesni išnykimai ir žlugimai

L. Kempas tyrinėja ankstesnių civilizacijų žlugimus ir klimato kaitos keliamą riziką. Jo teigimu, išnykimus ir katastrofas beveik visada sukelia keletas veiksnių. Tačiau L. Kempas mano, kad jeigu žmonėms lemta išnykti, klimato kaita greičiausiai bus pagrindinė priežastis.

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

„Jei paklaustumėte, koks veiksnys kelia didžiausią pavojų žmonijos egzistavimui, nedvejodamas atsakyčiau, jog klimato kaita“, – patikino mokslininkas.

Jis paaiškino, kad visi didžiausi išnykimai Žemės istorijoje yra susiję su klimato pokyčiais. Pavyzdžiui, maždaug prieš 440 mln. metų atvėsus klimatui išmirė 85 proc. jūros gyvūnų, o prieš 200 mln. įvykęs atšilimas pasiglemžė 80 proc. triaso–juros periodų rūšių. Klimato kaita taip pat paveikė ir ankstyvųjų žmonių protėvių likimą.

Nors Homo sapiens akivaizdžiai tebeegzistuoja, „turime informacijos apie kitas išnykusias hominidų rūšis, pavyzdžiui, neandertaliečius“, nurodė L. Kempas. „Ir visais žinomais atvejais, regis, vienokį ar kitokį vaidmenį suvaidino būtent klimato kaita“, – pridūrė jis.

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

Mokslininkai nežino, kodėl maždaug prieš 40 tūkst. metų išmirė neandertaliečiai, tačiau panašu, kad dėl klimato svyravimų jų populiacija susiskaidė į mažesnes grupeles, o drastiški pokyčiai neigiamai atsiliepė augalams ir gyvūnams, sudariusiems pagrindinę neandertaliečių raciono dalį. Maisto stoka galėjo paveikti ir neandertaliečių gimstamumą, todėl galiausiai jie išnyko.

Taip pat klimato kaita prisidėjo ir prie ankstesnių civilizacijų griūties. Pavyzdžiui, 300 metų trukusi sausra buvo viena iš senovės Graikijos žlugimo priežasčių. Kita vertus, neandertaliečių išnykimo ir civilizacijų nuopuolių negalima tapatinti su visos žmonijos išmirimu. Juk žmonės ištvėrė ne vieną klimato sąlygų svyravimą ir sugebėjo apgyvendinti praktiškai visus Žemės kampelius.

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

Homo sapiens įrodė, kad puikiai geba prisitaikyti ir išgyventi esant įvairiam klimatui: tiek karštam, šaltam, sausam ar drėgnam. Išmokome maistui naudoti įvairius gyvūnus ir augalus bei dalytis maisto produktais ir informacija, kad išgyventume besikeičiančiame pasaulyje, mano „Smithsonian“ nacionalinio gamtos istorijos muziejaus darbuotojai.

Šiandien turime visuotinę, tarpusavyje susijusią civilizaciją, tačiau yra priežasčių manyti, kad žmonės išgyventų jos žlugimą. Liepos 21 d. žurnale „Sustainability“ išspausdintame tyrime įvardytos šalys, turinčios didžiausią šansą išgyventi pasaulinę visuomenės griūtį ir išsaugoti savo gyvenimo būdą.

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

Mokslo darbe nurodytos penkios salų valstybės, įskaitant Naująją Zelandiją ir Airiją, nes dėl gana vėsaus klimato, mažai besikeičiančių orų ir kitų veiksnių jų gyventojai galėtų toliau užsiiminėti žemės ūkio veikla ir prasimaitinti. Taigi, net jeigu dėl klimato kaitos žlugs dabartinė civilizacija, žmonės išgyvens, bent jau kai kuriose pasaulio dalyse.

Tarpusavio konfliktai

Paskutinis scenarijus, kurį derėtų aptarti, yra klimato kaitos sukelti konfliktai. L. Kempas paaiškino, kad ateityje kova dėl vis mažėjančių išteklių gali virsti grėsmę žmonijai keliančiais karais. „Yra pagrindo nerimauti. Jeigu visame pasaulyje pradės trūkti geriamojo vandens, o žmonių gyvenimo sąlygos gerokai suprastės, branduolinis karas gali ir nebeatrodyti vargiai įmanomu žingsniu“, – sakė jis.

Ar Žemę užteršusi žmonija išnyks?
Foto: DELFI

Kitaip tariant, klimato kaita galbūt tiesiogiai nepražudys žmonių, bet turi potencialo sukurti itin nepalankias sąlygas milijonams (galbūt net milijardams) Žemės gyventojų. 2019-aisiais žurnale „Science Advances“ paskelbtos studijos autoriai išsiaiškino, jog branduolinis konfliktas tik tarp Indijos ir Pakistano, t. y. panaudojant vos nedidelę dalį pasaulinio branduolinių ginklų arsenalo, nusineštų 50–125 mln. žmonių gyvybes. Be to, branduolinis karas pakeistų klimatą, pavyzdžiui, degančių miestų dūmai užtvindytų atmosferą, sumažėtų oro temperatūra ir kiltų grėsmė maisto gamybai visame pasaulyje, taip pat galimas masinis badas.

Nors tokia ateitis skamba niūrokai, ekspertai teigia, kad dar ne per vėlu išvengti blogiausių scenarijų, jeigu pavyktų gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas.

„Viskas priklauso nuo mūsų, – reziumavo M. Mannas. – Jei per ateinantį dešimtmetį ženkliai nesumažinsime į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekio, tikriausiai susidursime su dar ekstremalesniais orais, vandenynų lygio kilimu, potvyniais, didesniu ir taip ribotų išteklių eikvojimu, augančiai pasaulio populiacijai varžantis dėl maisto, vandens ir gyvenamosios vietos. Ryžtingai veikdami dabar, galime išvengti blogiausių pasekmių.“

Šaltinis: https://www.livescience.com/climate-change-humans-extinct.html