Mokslininkai spėja, kad moteris, ant kairiosios rankos piršto mūvėjusi metalinį žiedą, galėjo pasiaukoti siekdama būti palaidota kartu su vyru. Nors šiaip jau bendrų vyrų ir moterų kapų Kinijoje pavykdavo atkasti ir anksčiau, su pora, kuri kape apsikabinusi, tarytum demonstruotų amžinąją meilę, mokslininkai susiduria pirmą kartą. Iškalbinga skeletų padėtis, tikėtina, galėtų kiek pakoreguoti požiūrį į meilės reikšmę to meto Kinijos bendruomenėse, nurodoma mokslininkų pateiktoje atvejo analizėje.

„Tai yra pirma kada nors Kinijoje atkasta apsikabinusi pora“, – teigia tyrimą inicijavęs profesorius Qian Wangas iš Teksaso odontologijos koledžo Biomedicinos mokslų departamento portalui „Live Science“ adresuotame elektroniniame laiške.

Čia aptariamą kapą archeologai atkasė 2020-ųjų birželį, kasinėdami kapines, aptiktas vykdant statybą Kinijos šiaurėje plytinčioje Šansi provincijoje. Iš viso kapinėse – maždaug 600 kapų. Juose palaidoti žmonės priklausė Šiaurės Kinijoje apsistojusiai senovės genčiai sianbei, ilgainiui įsiliejusiai į Kinijos Hanų kultūrą ir gyvavusiai Šiaurės Vėjaus dinastijos laikais (386–534 m.). Kapinių kilmę liudija kapų forma ir rasti keraminiai dirbiniai.

Kadangi būtent dėl pozos unikalumo palaidota pora tapo išskirtinė, archeologai nutarė skeletų neatskirti ir iki galo neiškasti. Taigi, įsimylėjėliai – lig šiol apsikabinę ir taip bus nugabenti į muziejaus ekspoziciją. Archeologai atkasė dar dvi tose pačiose kapinėse palaidotas poras, bet jos nebuvo taip tvirtai susikibusios, negana to, moterų skeletai neturėjo žiedų, paminėjo Qian Wangas.
Net ir dalinis žiedus mūvinčių įsimylėjėlių atkasimas leidžia pateikti ganėtinai daug informacijos.

Pavyzdžiui, kape gulintis vyras galėjo būti maždaug 161,5 centimetro ūgio ir patyręs keletą sužalojimų, įskaitant rankos lūžį, dešiniosios rankos piršto netekimą ir dešiniosios kojos kaulo įsikilimą. Mokslininkai spėja, kad vyras mirė būdamas 29–35 metų.

Laidojimo ritualo žinutė atrodo aiški: vyras ir žmona guli pagrečiui ir laiko vienas kitą glėbyje, kadangi yra siejami amžinos, net po mirties nesibaigiančios meilės. Anqi Wang/Qian Wang nuotr.

Moteris, kitaip nei vyras, mirties akimirką buvo visiškai sveika. Jos ūgis – 157,1 centimetro, o vienintelės sveikatos bėdos – keli išgedę dantys. Kai mirė, veikiausiai buvo 35–40 metų. Žiedo mūvėjimo faktą, anot Qian Wango, būtų galima paaiškinti per Didžiojo šilko kelio atšakas patirta vakariniuose ir tolimesniuose regionuose gyvavusių tradicijų įtaka, taip pat genties asimiliacija, atspindėjusia kinų ir Vakarų kultūrų integraciją.

Kad ir kas būtų palaidojęs tą porą, akivaizdu, kad elgėsi rūpestingai. Vyras paguldytas kuo arčiau moters, kairiąją ranka apglėbęs ją per apačią, o dešiniąja – per viršų. Guldant moterį buvo pasistengta išgauti tokią pozą, kurią butų lengva apkabinti. Jos galva šiek tiek palenkta, o tai reiškia, kad ją buvo pasistengta paguldyti ant vyro peties. Rankomis moteris siekia apkabinti vyrą.
Panašu, kad išgauta poza simbolizavo abipusį poros atsidavimą gyvenime.

„Laidojimo ritualo žinutė atrodo aiški: vyras ir žmona guli pagrečiui ir laiko vienas kitą glėbyje, kadangi yra siejami amžinos, net po mirties nesibaigiančios meilės“, – teigia mokslininkai.

Atsakant į klausimą, kaip atsitiko, kad pora pateko į bendrą kapą, pateikta keletas svarstytinų idėjų. Mažai tikėtina, kad jiedu mirė tuo pačiu metu nuo, pavyzdžiui, patirto smurto – kol kas neaptikta jokių įrodymų, kad taip galėjo būti. Užtat labai gali būti, kad vyras mirė pirmas, o moteris ryžosi aukai, kad galėtų būti palaidota kartu su juo.

Žinoma, pirma galėjo mirti ir moteris, o ryžtis aukai – vyras, bet tokia versija mažai tikėtina, kadangi moters sveikatos būklė buvo akivaizdžiai geresnė negu partnerio.

Mirė dėl meilės?

Per pirmą mūsų eros tūkstantmetį, t. y. tuo metu, kada pora gyveno, galimybė laisvai reikšti ir demonstruoti meilę Kinijoje prilygo kone kultūriniam ypatumui, teigia mokslininkai. Apie tai liudija ne tik galybė iš tų laikų atkeliavusių pramanytų meilės istorijų, bet ir istoriniuose šaltiniuose minimi žudymosi iš meilės faktai. Iš esmės, meilės demonstravimas ir sprendimas dėl jos numirti tais laikais buvo, jeigu ne skatintinas, tai jau tikrai priimtinas žingsnis, tikina Qian Wangas.

Nors aplinkybės, kurioms susiklosčius pora nukeliavo į amžinąjį meilės guolį, lieka neaiškios, pomirtinė įsimylėjėlių poza teikia išsamesnių įžvalgų apie senais laikais dominavusį požiūrį į meilę, gyvenimą, mirtį ir tai, kas vyksta po mirties, teigia Qian Wangas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)