Tai suprasti padeda antropinis principas, kurio tikslas yra atsakyti į klausimą: „Kodėl Visata yra tinkama gyvybei?“
Pasak fiziko Victor‘o John‘o Stenger‘io, lyginant elektromagnetinę jėgą su gravitacija, pastebime, kad elektromagnetizmas yra 39 kartus stipresnis.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad jeigu šios dvi jėgos būtų vienodo stiprumo, žvaigždės sudegtų greičiau ir gyvybė planetose išsivystyti negalėtų. Mokslininkai tai vadina antropiniu atsitiktinumu arba sutapimu, susijusiu su žmonijos egzistavimu.
Štai dar viena iš Stenger‘io minčių: Visatoje vakuumas yra daug mažesnio tankio nei mes galvojome (139 kartus). Šis faktas be galo reikšmingas, nes jei tankis būtų didesnis, Visata būtų susprogusi kaip balionas prieš daugelį amžių.
Taigi, iš šių pavyzdžių matome, kad jei kas nors būtų nors kiek kitaip, gyvybė tokiame pasaulyje egzistuoti negalėtų. Bet kodėl mums taip pasisekė ir sąlygos mums tokios palankios?
1974 metais šį klausimą išspręsti pabandė Brandon‘as Carter‘is, suformulavęs antropinį principą. Carter‘is teigė, kad antropiniai atsitiktinumai yra dalis visatos struktūros ir dėl to negalima nieko padaryti. Tad jis pateikė du antropinio principo varijantus:
Silpnasis antropinis principas: jei pasaulyje nebūtų gyvybės, niekas apie tai negalvotų ir nebūtų kam klausti „kodėl?“;
Stiprusis antropinis principas: pasak Carter‘io, tik gyvybei tinkama Visata gali egzistuoti.
Kosmologai sugalvojo daugiau nei 30 papildomų antropinio principo pavyzdžių, pavyzdžiui, kvantinės fizikos pobūdžio antropinis principas (angl. participatory anthropic principle), kuris teigia, kad jokia Visata negali būti tikra, jei ji nėra stebima ir galutinis antropinis principas (angl. final anthropic principle), pagal kurį intelektas yra būtinas Visatai.
Taigi, tik didelės laimės (o gal ir ne) dėka, t. y. dėl antropinių atsitiktinumų, visata mums yra tokia maloni, o į klausimą kodėl ji tokia, gali atsakyti antropinis principas.
Parengta pagal „HowStuffWorks“.
