Nacistinė Vokietija į Lenkiją įsiveržė 1939 m. rugsėjo 1 d. Ši data laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia. Pirmieji karinio konflikto mėnesiai pasižymėjo didžiuliu žiaurumu, ypač šiaurinėje Lenkijos dalyje esančiame Pamario regione, kur buvo nužudyta apie 30–35 tūkst. civilių, skelbia gizmodo.com.

Bet kokios abejonės dėl nacių negailestingumo netrukus buvo išsklaidytos. Šios didelio masto skerdynės buvo pirmosios iš daugelio, įvykdytų Lenkijoje karo metu. Ir iš tikrųjų: žudynės, vadinamos 1939-ųjų Pamario nusikaltimu, laikomos vėlesnio nacių genocido pranašu. Taip pat naciai buvo nusitaikę į Lenkijos inteligentiją: šaudė mokytojus, kunigus, gydytojus, aktyvistus, biurų darbuotojus ir buvusius valdininkus.

Nacių nužudytų žmonių daiktai – nuo vestuvinių žiedų, auskarai iki kulkos deformuotų rankinių laikrodžių. D. Frymark Antiquity publications LTD/ Bunderachiv/M. Kostyrk/A. Barejko nuotr.

Žudynės buvo vykdomos maždaug 400 skirtingų Pamario vietovių, įskaitant Choinicų pakraštį. 1945 m. sausio mėnesio pabaigoje šioje vietoje buvo sušaudyta dar apie 600 į nelaisvę paimtų Lenkijos piliečių, kai Vokietijos pajėgų atsitraukimas Rytų frontu vyko visu tempu. Vadovaujantis liudininkų pasakojimais, žmonės buvo nužudyti, o jų kūnai – sudeginti siekiant paslėpti įrodymus. Netoli Choinicų esanti vietovė vėliau buvo pavadinta Mirties slėniu.

Vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui atlikto tyrimo metu buvo aptikti 168 asmenų palaikai, bet, spendžiant iš ekshumavimo ataskaitų, akivaizdu, kad „ne visi žmonių palaikai buvo rasti ir ekshumuoti“, nurodoma neseniai mokslo žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime. 1945 m. sušaudytų lenkų kapavietės taip pat nebuvo visiškai ištirtos. „Atrasti, aprašyti ir išanalizuoti Antrojo pasaulinio karo metais padarytų nusikaltimų daiktinius įrodymus buvo vienas iš projekto „An archaelogy of Death Valley“ tikslų“, – savo darbe pažymi tyrėjai, kuriems vadovauja Lenkijos mokslų akademijoje dirbantis Dawidas Kobialka.

Nacių nužudytų žmonių daiktai – nuo vestuvinių žiedų, auskarai iki kulkos deformuotų rankinių laikrodžių. D. Frymark Antiquity publications LTD/ Bunderachiv/M. Kostyrk/A. Barejko nuotr.

Studijos metu D. Kobialka su kolegomis peržiūrėjo daugiau nei tūkstantį Lenkijos archyvuose laikomų istorinių dokumentų puslapių ir atliko etnografinį tyrimą – ėmė interviu iš šios bendruomenės narių, įskaitant Mirties slėnyje nužudytų žmonių artimuosius. Ieškodama kapaviečių, komanda ištyrinėjo beveik keturių hektarų plotą naudodama LIDAR technologiją, metalo ieškiklius ir kitą neinvazinę įrangą.

Surinkti duomenys buvo palyginti su regiono aeronuotraukomis. Ši analizė padėjo rasti keletą apkasų, kuriuos Lenkijos kariuomenė iškasė ruošdamasi galimai invazijai. Ironiška, tačiau naciai šiuose apkasuose palaidojo savo aukas.

Aptiktos masinės kapavietės Lenkijoje, kuriose palaidoti nacių nužudyti žmonės. D. Frymark Antiquity publications LTD/ Bunderachiv/M. Kostyrk/A. Barejko nuotr.

„Egzekucijos buvo įvykdytos apkasuose, – rašoma darbe. – Aukos į juos sukrito arba buvo suverstos kareivių. Paskui apkasai buvo užpilti žemėmis.“

Atsižvelgiant į delikačias tyrimo aplinkybes, archeologų kasinėjimai buvo riboti – atkasti aštuoni apkasai įvairiose Mirties slėnio vietose, tačiau to užteko, kad būtų rasta masinė kapavietė, kur, kaip manoma, palaidota net 500 nacių aukų.

Archeologai taip pat aptiko 1945-ųjų žudynių aukų kremuotų kaulų liekanų. Jų teigimu, tai „svarbiausias projekto radinys“. Dalis pelenų buvo rasta tiesiog žemės paviršiuje. Archyvuose esantys dokumentai padėjo parengti potencialių aukų sąrašą. Didžiąją jo dalį sudaro Lenkijos pasipriešinimo judėjimo nariai. Moksliniame darbe pateikiamas niūrus skerdynių aprašas.

„Radome vietą, kur 1945 m. sausio mėnesį buvo nužudyti ir sudeginti žmonės. Išlikę medienos fragmentai patvirtina liudininkų parodymus, kuriais remiantis, kūnai buvo apipilti degiu skysčiu ir padegti. Aptikti vertingi daiktai rodo, kad aukos nebuvo apiplėštos. Šie artefaktai taip pat suteikia galimybę nustatyti konkrečius asmenis“, – rašo tyrėjai.

Aptiktos masinės kapavietės Lenkijoje, kuriose palaidoti nacių nužudyti žmonės. D. Frymark Antiquity publications LTD/ Bunderachiv/M. Kostyrk/A. Barejko nuotr.

Archeologinės ekspedicijos metu buvo rasti 349 artefaktai. Kai kurie iš jų priklausė aukoms, įskaitant moters auksinį vestuvinį žiedą. Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad žiedo savininkė – Lenkijos pasipriešinimo judėjimo Armija Krajova kurjerė Irena Szydlowska.
Moters „šeimos nariai buvo informuoti apie radinį, planuojama žiedą grąžinti jiems“, el. laiške paaiškino D. Kobialka. Be asmeninių daiktų, tyrėjai taip pat rado pačių skerdynių įrodymų: šovinių, tūtelių ir apdegusios medienos.

„Nepaisant nacių pastangų nuslėpti savo nusikaltimus, iki mūsų dienų išlikę ir 2020 m. rasti daiktiniai įrodymai byloja apie juodus darbelius ir po 75-erių metų“, – reziumavo tyrėjai.

Tyrimas tebevyksta, nes Mirties slėnyje randama daugiau nacių aukų. Komanda planuoja atlikti palaikų DNR tyrimus ir nustatyti nužudytųjų tapatybę. Tada palaikai bus vėl palaidoti, o Mirties slėnis virs oficialiomis Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėmis.

Šaltinis: https://www.cambridge.org/core/journals/antiquity/article/an-archaeology-of-death-valley-poland/