Antra pagal dydį Graikijos sala palydovo užfiksuota prieš gaisrą rugpjūčio 1 dieną ir po gaisro rugpjūčio 11 dieną. Per šias dešimt dienų tūkstančiai žmonių buvo priversti evakuotis, kiti liko saloje kovoti su pragariška stichija.

Gaisro nuniokotos teritorijos Graikijoje. NASA nuotr.

Šios nuotraukos – puikus įrodymas ir priminimas, kaip keičiasi klimatas ir kokius iššūkius žmonijai ir pasauliui kels ateityje.

Praėjusį ketvirtadienį ugniagesiai ėmė kontroliuoti ugnies plitimą, nors stiprūs vėjai ir aukšta oro temperatūra labai apsunkino gelbėjimo darbus.

Gaisrai Graikijoje nuniokojo daugiau nei 100 tūkst. hektarų teritoriją.
Foto: Scanpix

Iki šiol gaisrai nuniokojo daugiau nei 100 tūkst. hektarų miškų ir alyvmedžių plantacijų, ugnis pasiglemžė daugybę privačių namų ir įvairių administracinių pastatų, pranešė Euronews.

Gaisrai kilo dėl rekordinių karščių, užklupusių Viduržemio jūros regioną. Aukščiausios temperatūros fiksuotos ne tik Graikijoje, bet ir Šiaurės Makedonijoje, Albanijoje, Italijoje, Turkijoje. Kai kuriose vietose žemė įkaito net iki 53 laipsnių Celsijaus temperatūros, tuo tarpu Europos visų laikų rekordinė oro temperatūra užfiksuota Sicilijoje – 48,8 laipsnio Celsijaus.

Milžiniški gaisrai, liūtys ir potvyniai Europoje, JAV, Sibire, rekordinis ledo tirpsmas Grendlandijoje yra akivaizdus spračios klimato kaitos įrodymas.

Mokslininkai teigia, kad klimato kaitą pristabtyti įmanoma nebent kardinaliai sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

Gaisrai Graikijoje nuniokojo daugiau nei 100 tūkst. hektarų teritoriją.
Foto: Scanpix

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis spaudos konferencijos metu teigė: „Klimato krizė – taip norėčiau įvardyti šiuos procesus. Net ne klimato kaita. Klimato krizė jau yra čia ir visa tai įrodo, kad reikia imtis didelių pokyčių“.

Mokslininai vieningai perspėja, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs reiškiniai visame pasaulyje bus vis dažnesni ir intensyvesni.