Viesulai susiformavo ties Jurmalciems kaimu, Latvijoje, netoli Liepojos. Juos užfiksavau rugpjūčio 11 dieną. Visas reginys truko apie 15 minučių, o iš viso buvo susiformavę net keturi vandens viesulai“, – sakė vaizdais su Delfi skaitytojais pasidalijusi tautietė, kuri norėjo likti neįvardyta.

Kaip portalui Delfi yra sakiusi Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, viesulai ima formuotis tada, kai oro masių persitvarkymas vyksta aukštutinėje atmosferoje ir ima skverbtis labai šaltas oras, o tuo tarpu prie žemės yra labai šilta.
Taip išbalansuojama atmosferos būsena ir susidaro palankios sąlygos intensyviai konvekcijai.

Vandens viesulai Latvijoje, Baltijos jūros pakrantėje.
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Viesulas – tai nutįsęs „straublys“ iš debesies, kuris kartais pasiekia žemę, o kartais lieka kaip piltuvėlis. Jam susidaryti reikia ypač didelio atmosferos nepastovumo, kuris išsivysto debesyje ar jų grupėse – supercelėje, kaip sakant – miniatiūrinis ciklonas.

Nuo debesies nusidriekusiame „straublyje“ formuojasi žemo slėgio sūkurys, kuris traukia viską į save, sukasi ir veikia tarsi siurblys. Ciklonas veikia panašiai kaip viesulas, tik pačios sistemos mastelis yra visai kitas“, – aiškino specialistė.

Vandens viesulai Latvijoje, Baltijos jūros pakrantėje.
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Viesulai dažniausi ten, kur yra didžiausias paviršiaus įšilimas ir kur pirmiausiai patenka atogrąžų oras, atkeliaujantis iš pietryčių, pietų ar pietvakarių. Viesului susidaryti reikalinga drėgmė, pakilimo mechanizmas ir didelė atmosferos nestabilumo energija.

Vandens viesulas primena tornadą, tačiau nėra toks pavojingas. Jis susiformuoja virš įšilusių vandenų, jį sudaro besisukantis kylančio drėgno oro stulpas. Vandens viesulai dažniausiai išnyksta pasiekę sausumą.