Bet dabar nustatyta, jog pirmieji mokslininkai buvo teisūs – vandeninga hematito atmaina, arba hidrohematitas, iš tiesų egzistuoja.

Atradimas padarytas netikėtai – bandant pagaminti hematitą, gauta tamsesnė raudonesnė medžiaga. Infraraudonųjų spindulių spektroskopijos ir sinchrotrono rentgeno difrakcijos metodais patvirtinta, kad šiame minerale apie 10-20 proc. geležies atomų pakeisti vandeniliu.

Hidrohematitas susiformuoja šarminėje drėgnoje aplinkoje, kai temperatūra neviršija 200 laipsnių Celsijaus. Formavimosi metu mineralas sugeria dalį aplinkoje esančio vandens – galiausiai vanduo sudaro apie 3-7 proc. mineralo masės.

Marsas / Scanpix/NASA/ESA nuotr.
Foto: DELFI

Šis atradimas gali būti reikšmingas Marsui. Žinoma, kad praeityje planetoje buvo daug vandens, bet dabar jos paviršius sausas. Gali būti, kad dalį vandens sugėrė hematitas. Šio mineralo pavyzdžių Marse jau aptikta, bet marsaeigiai neturi tinkamų prietaisų, kad galėtų atskirti vandeningą ir sausą jo formas.

Ateities misijos, arba pargabentų mėginių analizė Žemėje, leis atsakyti į klausimą, ar Marso vanduo įkalintas paviršiaus dulkėse.

Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Geology.