„Visi esat girdėję apie mistinį kamuolinį žaibą. Deja, niekam nėra pavykę jo užfiksuoti. Tačiau, egzistuoja kur kas mistiškesni žaibai, nei kada galėjot įsivaizduoti! Visą šimtmetį lėktuvų pilotai pranešinėdavo, kad virš audrų matydavo keistus šviesos darinius, tarsi šmėklas keliaujančias į dangų. Tačiau jokie mokslininkai jais netikėjo, kol prieš 30 metų tos šmėklos buvo netyčia užfiksuotos“ , – teigė įspūdingą gamtos reiškinį Biržų rajone liepos 28-29 naktį užfiksavęs Tadas Janušonis.
Kaip teigė fotografas, šis reiškinys angliškai vadinamas „sprites“, o lietuviškai reiškia tarsi dvasios ar kaukai.
Mokslininkai šiais reiškiniais labai susidomėjo, tačiau ir iki šiol reiškinys nėra visiškai suprastas, tačiau neabejojama, kad tai yra žaibas.
Nors apie srautinių žaibų susidarymą mokslas vis dar aiškinasi, yra žinoma, kad tai žaibų rūšis, sujungianti palei Žemės paviršių siautėjančią audrą su aukštesniaisiais atmosferos sluoksniais.
Taigi, atmosferinės elektros iškrovos būna kelių rūšių ne tik įprastiniai žaibai, bet ir oranžinio raudonumo „spraitai“ (angl. – sprites), taip pat mėlynieji srautai (angl. – blue jets).
Tyrėjai kol kas tik aiškinasi, kaip tokie žaibai susidaro. Manoma, kad srautiniai žaibai audrų metu subalansuoja elektros krūvio pasiskirstymą atmosferoje, krūvio perteklių iškraudami į jonosferą – aukštesniąją atmosferos dalį, kurioje gausu energijos turinčių dalelių, rašo nbcnews.com.
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pasaulyje šis reiškinys pirmą kartą (netyčia) buvo užfiksuotas tik 1989 metais, nors yra žinomas daugiau nei 130 metų. Taip yra todėl, nes juos itin keblu užfiksuoti fotoaparatu: blyksniai trunka vos dešimtąsias sekundės dalis ir yra sunkiai matomi nuo žemės, nes paprastai juos užgožia audros debesys.
Taigi nuo minėtų debesų reikia būti keleto šimtų kilometrų atstumu, kad pavyktų užfiksuoti raudonuosius „spraitus“. Nors kadras užfiksuotas Biržų apylinkėse, tačiau pats reiškinys buvo kažkur ties Lenkijos sostine (atstumas siekė ~400–500 km).
Šių metų pradžioje mėlynuosius srautus stratosferoje užfiksavo ir speciali Tarptautinės kosminės stoties įranga, praneša space.com.
„Tai tiesiogine prasme kosminis žaibas, nes jis šauna ne žemyn, o virš audros aukštyn. Nusitęsia 50km ir gali pasiekti net 100km aukštį!
Pagauti kauką yra tas pats, kas išlošti pagrindinį prizą gamtos reiškinių medžioklėje. Tai padaryti yra be galo sunku! Reikia turėti arba super jautrią šviesai įrangą arba labai gerai mokėti naudotis fotoaparatu. Tačiau, sunkiausias dalykas yra tinkamų sąlygų sulaukimas! Tolumoje, bent už 100km privalo virti labai intensyvi mezocikloninė audra su galingiausiais žaibų išlydžiais į žemę, o pačiam virš galvos privalo būti giedra ir maksimaliai tamsu.
Net ir tinkamos sąlygos negarantuoja, kad bus kaukai, tad šiuos pagavau antrą sykį tik po dviejų metų!
Kokybė yra tragiška, nes juos užfiksavau filmuodamas labai jautria šviesai kamera. Plika akimi jie buvo nematomi, nes naktys jiems yra dar per šviesios, o patys kaukai buvo už 400-500km ties Varšuva! Net ir nufilmavęs, juos pastebėjau ne aš, o kolega Lukas, peržiūrėjęs medžiagą!
Be galo daug džiaugsmo, nes tai įspūdingiausios kosminės dvasios, kurias pagavom iki šiol!“, – džiaugėsi daugaus kūnų stebėtojas Tadas Janušonis, priklausantis „Sky Chasers LT“ komandai.
