„Nieko panašaus nebuvau mačiusi“, – „BBC News“ prisipažino Rina Begum.

Perpus mažesnė telyčia, neseniai tapusi sensacija socialiniuose tinkluose, sulaukė ir „Guinness“ pasaulio rekordų knygos atstovų dėmesio. Jie patvirtins, ar karvė iš tiesų yra mažiausia savo rūšies atstovė Žemėje, skelbia livescience.com.

Rani ūgis – vos 51 centimetras. Vadinasi, oficialiai patvirtinus šią informaciją, ji lengvai pagerins ankstesnį rekordą, priklausantį dabartinei mažiausiai karvei pasaulyje – 61 centimetro ūgio Večūrų veislės Manikyam, kuri gyvena Indijoje. Be to, Rani svoris taip nėra didelis – 26 kilogramai.

Kodėl Rani yra tokia maža?

Vienas iš veiksnių – jos veislė. Butano karvės, kaip ir Večūrų, dėl savo dydžio paprastai vadinamos nykštukinėmis. Visgi nykštukinės karvės yra dažnai veisiamos, nes duoda daug pieno, o suėda palyginti mažai pašaro.

Nykštukinių karvių vystymuisi įtakos gali turėti klimatas. Remiantis Keralos veterinarijos ir gyvūnų mokslų universiteto atlikto tyrimo rezultatais, kurie buvo pristatyti 2016 m. surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Tvarus galvijų auginimas“, Večūrų veislės karvės turi vadinamuosius genus-termometrus, kurie sustabdo jų augimą esant karštam klimatui.

Rani, visiškai subrendusi 23 mėnesių amžiaus Butano veislės karvė, yra vos 51 cm ūgio.
Foto: Vida Press

Šie genai dominuoja tropinio klimato juostose gyvenančiose veislėse, nes mažesnis dydis padeda lengviau ištverti didelį karštį. Visgi Rani išsiskiria kaip itin maža ir taip dydžiu nepasižyminčios rūšies atstovė, todėl tikriausiai priežasčių yra daugiau negu tik genai-termometrai.

Vyriausiasis regiono, įskaitant Čarigramo miestelį, kuriame gyvena Rani, veterinaras Sajedulas Islamas mano, kad Rami yra „genetinės įvaisos“ rezultatas ir vargu ar užaugs didesnė.

Kaip 2015 m. žurnale „Cattle Business in Mississippi“ rašė Misisipės universiteto darbuotoja Cobie Rutherford, paprastai ūkiuose karvės veisiamos naudojant metodą, vadinamą linijiniu veisimu, kai vienas bulius apsėklina daug karvių kartų. Nors tokios rūšies įvaisa leidžia išsaugoti ir pabrėžti norimas savybes, galimi ir nepageidaujami sutrikimai, pavyzdžiui, dvarfizmas.

Remiantis 1969 m. atliktu tyrimu, išspausdintu žurnale „New Zealand Journal of Veterinary Medicine“, karvių dvarfizmas yra gerai dokumentuotas ir, atsižvelgiant į veislę, šis genetinis sutrikimas gali sukelti snukio sutrumpėjimą arba pailgėjimą bei sumažinti gyvenimo trukmę. XX a. penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tarp herefordų veislės karvių paplito dvarfizmo forma. Paaiškėjo, kad tai yra autosominis recesyvinis požymis, t. y. jį sukelia genas, kurį turi perduoti abu tėvai, kad jis būtų išreikštas palikuonyje.

Jeigu šį geną turi apsėklinimui naudojamas bulius, jis gali jį perduoti veršiukams, rašoma 1950 m. žurnale „Journal of Heredity“ paskelbtame darbe. Kadangi taikant linijinį veisimą tas pats bulius neretai kergiamas su savo dukromis, kyla būsimų palikuonių dvarfizmo rizika.

Nėra tiksliai aišku, ar Rani dydį nulėmė įvaisa. Gali būti, kad šiuo atveju matome įvaisos ir jos veislei būdingų genetinių ypatumų derinio rezultatą. Rani savininkas Kazi Mohammadas Abu Sufianas „The Washington Post“ papasakojo, kad karvė yra drovi ir miela. Kai nepozuoja nuotraukoms su galybe naujų gerbėjų, Rani mieliau leidžia laiką viena ir ganosi atokiau nuo kitų karvių. K. M. Abu Sufiano teigimu, ji atrodo laiminga ir mėgsta laigyti „kaip ūkyje auginami triušiai“.